Seime pirmadienį vykusiame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas teigė, kad, pritaikius minimalų galimą akcizą benzinui ir dyzelinui, šalies biudžetas netektų apie 127 mln. eurų.
Benzino akcizas šiuo metu yra 466 eurai už 1000 litrų, siūlomas minimalus akcizas – 359 eurai. 1 tūkst. litrų dyzelino šiuo metu taikomas 372 eurų akcizas mažėtų iki 330 eurų, jei tokiam siūlymui būtų pritarta.
„Kol tos priemonės nėra patvirtintos Vyriausybės kabineto, tikrai negaliu diskutuoti ir anonsuoti, bet taip, mes vertiname galimas priemones. Jeigu kalbėtume dėl akcizo ir PVM sumažinimo iki minimalaus, mes kalbėtume apie benzino atpigimą 13 centų, dyzeliniai degalai atpigtų 5 centais“, – kalbėjo viceministras.
Anot jo, mokesčių dedamoji yra tik vienas iš kuro kainos elementų, todėl Finansų ministerijos paskaičiavimai neįtraukia galimų pačių rinkos dalyvių žingsnių, pavyzdžiui, didinamų maržų.
„Faktinė kaina degalinėse priklausytų ne nuo mokestinių veiksnių. Tai maržos, žaliavinės produkcijos kainos“, – sakė G.Norkūnas.
Jis pridūrė, kad sprendimui mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) kurui prieštarautų Europos Komisija, tačiau dabar joje yra svarstoma tokia galimybė.
Ekonomistas T.Povilauskas: dyzelinas brangsta ir dėl perdirbėjų maržų
Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dalyvavęs SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad daug smarkiau nei benzinas Lietuvoje ir Europoje pabrango dyzelinis kuras. Tokią tendenciją jis aiškina tuo, kad 60 proc. viso dyzelino importo ES ateina iš Rusijos, todėl dabar pirkėjai ieško naujų tiekimo rinkų Azijos šalyse.
Didžiumą tokio šuolio sudaro padidėjusi dyzelino perdirbimo marža. „Iš esmės apie 30 centų viso šuolio, kurį matėme praėjusią savaitę, ateina iš dyzelino perdirbimo maržos“, – kalbėjo T.Povilauskas. Tuo tarpu benzino perdirbimo maržos išlieka stabilios.
Lyginant su kitomis ES šalimis, degalų kainos Lietuvoje yra vidutiniškos. Štai Švedijoje dešimtą šių metų savaitę litras dyzelino kainavo 2,39 euro (Lietuvoje – 1,67 euro), litras benzino „lyderiaujančiuose“ Nyderlanduose – 2,24 euro (Lietuvoje – 1,66 euro).
T.Povilauskas pažymėjo, kad Europos Komisijos duomenimis, mažmeninės vidutinės degalų kainos, atmetus mokesčius, Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi kelių centų ribose.
„Didžioji dalis ateina iš mokestinių skirtumų tarp Lenkijos ir Lietuvos“, – sakė ekonomistas.
AB „ORLEN Lietuva“ Pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas pabrėžė, kad dabartinės dyzelino perdirbėjų taikomos maržos nėra pakankamos, norint perdirbti „Brent“ tipo naftą, todėl dyzelino kaina artimiausiu metu gali dar paaugti.
Komentuodamas galutines kainas degalinėse, R.Morkvėnas prognozavo, kad artimiausiomis dienomis jų švieslentėse bus matoma degalų kainų korekcija žemyn.
„Tačiau tai yra tas taškas, kuriame perdirbimas nėra ekonomiškai naudingas ir pasiekus šį tašką, kainos turėtų vėl kilti“, – sakė R.Morkvėnas.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas paklaustas, kokia garantija, jog pritaikius mažesnius akcizus, naudą pajustų vartotojai, o ne tarpininkai, teigė, kad tai sureguliuotų pati rinka.
„Bent jau mažmeninės degalų prekybos rinka yra labai konkurencinga, dalyvių yra daug, pati konkurencija sureguliuoja bandymus uždirbti viršpelnius ar pasiimti daugiau nei priklauso rinkos sąlygomis“, – tikino jis.
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas posėdyje teigė, kad mažindama akcizą, Lietuva išgelbėtų savo ekonomiką.
„Tie, kurie atlieka vidaus pervežimus, stato automobilius į kiemą, nes nuostolį patiria, tie, kas atlieka į užsienį pervežimus, irgi nevažiuoja, nes patyrė nuostolį“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad biudžeto netektis galėtų sušvelninti tranzitu per Lietuvą važiuojančios transporto priemonės, kurių vairuotojai degalus šiandien pigiau pilasi Lenkijoje. K.Stasiukyno teigimu, Lietuva dėl to kas mėnesį netenka po 10 mln. eurų į biudžetą.
Naftos kainų rekordai dar nepasiekti
Kalbėdamas apie tai, ko galima tikėtis netolimoje ateityje, T.Povilauskas teigė, kad rinkų dar laukia nestabilių kainų periodas.
„Iš esmės prieš karą Ukrainoje ir tuomet naftos kainos sparčiai judėjo į viršų, nes įtampa buvo didelė. Praėjusią savaitę buvo didžiuliai šuoliai iki 130-140 JAV dolerių už barelį“, – kalbėjo jis.
Šiandien naftos kaina nukrito iki 110 JAV dolerių, tačiau ekonomistas ragina būti pasiruošusiems galimiems kainų svyravimams, kadangi istoriniai rekordai dar nepasiekti.
„Tai, ką mes matome, net nėra kažkas istoriškai aukšto. Prisiminkime, 2008 m. nafta kainavo 148 JAV dolerių už barelį. Įvertinus infliaciją, tai būtų apie 190 JAV dolerių už barelį“, – lygino T.Povilauskas.
Jis pridūrė, kad rusiškos „Urals“ naftos paklausa rinkoje mažėja, kadangi vis daugiau pirkėjų nenori rizikuoti ją pirkdami. „Urals“ barelio kaina nuo „Brent“ barelio kainos jau skiriasi apie 20 JAV dolerių.