PAPILDYTA 2019.09.17
Tyrimas nutrauktas, nes atlyginta valstybei padaryta žala
2018.11.30 UAB „Litmotas“ direktorius Audrius Slušnys į savo paklausimą gavo Generalinės prokuratūros atsakymą, kad UAB „Litmotas“ ir jo akcininko Juozo Širvinsko bei vadovo Audriaus Slušnio atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai šiuo metu nėra atliekami.
J.Širvinskui pareikšti įtarimai dokumentų klastojimu ir pinigų plovimu buvo panaikinti, o tyrimas buvo nutrauktas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 15min pranešė, kad ikiteisminis tyrimas 2018 m. spalio mėn. Generalinės prokuratūros prokuroro sprendimu buvo nutrauktas. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 6 d., t. y. pagal laidavimą. Toks procesinis sprendimas buvo priimtas, kai įtariamasis J.Širvinskas prisipažino padaręs nusikaltimą, Baudžiamajame kodekse inkriminuojamą kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, ir atlygino valstybei padarytą žalą. Atlyginta žala siekia apie 170 tūkst. Eur. Minėtas sprendimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo.
PAPILDYTA 2016.12.14 14.15 val.
FNTT vadovas: dalis pinigų galėjo nusėsti „Lietuvos geležinkelių“ pareigūnų kišenėse
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje FNTT vadovybė pateikė daugiau tyrimo detalių. „Tyrimas vyksta dėl prekių, įrangos, atsarginių dalių bei paslaugų pirkimo“, – sakė FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.
Pasak jo, tyrimas liečia „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorius, bet „šiek tiek tolimesnę“ grandinę, t.y. įmones, kurios paslaugas ir prekes teikė „Lietuvos geležinkeliams“ ir jų dukterinėms bendrovėms.
„Tie sandoriai buvo labai pelningi ir dalis lėšų buvo pervedama į ofšorines kompanijas“, – sakė K.Jucevičius.
FNTT duomenimis, nemaža dalis pinigų buvo išgryninta. K.Jucevičius neatmetė galimybės, kad dalis šių pinigų nusėdo „Lietuvos geležinkelių“ pareigūnų kišenėse.
„Kyla pagrįstų abejonių, kad dalis pinigų galimai pateko ir į „Lietuvos geležinkelių“ atsakingų asmenų kišenes“, – teigė K.Jucevičius. Jo teigimu, bus aiškinamasi, ar iš sandorių naudos galėjo turėti ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovai.
FNTT informuoja, kad kratos vyko dviejose tuo pačiu adresu registruotose bendrovėse, sulaikyti asmenys – bendrovių savininkai ir direktoriai.
FNTT informuoja, kad kratos vyko dviejose tuo pačiu adresu registruotose bendrovėse, sulaikyti asmenys – bendrovių savininkai ir direktoriai. „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų tarp sulaikytų asmenų nėra, bet FNTT patvirtina, kad, be trijų įtariamųjų, tyrime yra ir specialiųjų liudytojų. Ar jie dirba „Lietuvos geležinkeliuose“, pareigūnai nei patvirtina, nei paneigia.
FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovas Dainius Baršauskas teigė, kad antradienį taip pat atliktos kratos dviejose Vilniaus bendrovėse, kuriuos registruotos tuo pačiu adresu, sulaikyti 3 asmenys.
Neoficialiomis BNS žiniomis, tuo pačiu adresu Smetonos gatvėje yra registruotos įmonės – FNTT tyrime figūruojanti geležinkelio mašinų, atsarginių dalių prekybos ir remonto bendrovė „Litmotas“ ir elektros perdavimo oro linijų dalių prekybos įmonė „Izoteka“.
Neoficialiomis žiniomis, vienas sulaikytųjų – „Litomoto“ vadovas Juozas Širvinskas. „Izotekai“ vadovauja Dainius Bundonis.
Anot D.Baršausko, tyrime figūruojančios bendrovės dalyvavo tiekiant prekes ir paslaugas „Lietuvos geležinkeliams“ ir bendrovės filialams.
„Kadangi pirkimų sumos yra didelės, įmonės vadovui privalu žinoti, kur nukreipiamas pinigų srautas. Kadangi pirkimai yra stambūs, užaukštintom kainomis, tai mes manome, kad vadovai tikrai galėjo žinoti“, – paklaustas, ar apie korupcines schemas galėjo žinoti „Lietuvos geležinkelių“ vadovai, teigė K.Jucevičius.
Jo teigimu, tyrimas pradėtas gavus informacijos apie pinigų plovimo faktą.
„Iš visiškai kito galo gauti duomenys, kad per ofšorines kompanijas išgryninami dideli pinigų srautai. Priėjome prie Lietuvos įmonių ir siūlo galas po to privedė prie „Lietuvos geležinkelių“, – pasakojo FNTT vadovas.
15min šaltiniai „Lietuvos geležinkeliuose“ patvirtina, kad FNTT pareigūnai antradienį centrinėje bendrovės būstinėje ieškojo būtent su J.Širvinsko struktūromis susijusios informacijos. Įtariama, kad „Litmoto“ savininkas per keliose šalyse registruotas įmones galėjo nusukinėti mokesčius ir vykdyti kitas nusikalstamas veikas.
Kiek tai susiję su „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriais, kol kas sunku pasakyti, tačiau neabejotina, kad pinigai, dėl kurių FNTT medžioja J.Širvinską, didele dalimi atkeliavo iš „Lietuvos geležinkelių“.
Verslo startas: milijoninis pelnas per 8 mėnesius
15min žiniomis, FNTT domisi ne tik J.Širvinsku bet ir dviem jo dukromis – Gabriele ir Monika. Be to, „Litmotas“ – ne vienintelė lietuviška įmonė tyrėjų akiratyje. Šaltinių teigimu, FNTT domina ir J.Širvinsko dukterų valdoma įmonė „Rail Services“.
Beje, šios įmonės veiklos rodikliai – tiesiog pavydėtini. 15min turimi finansiniai dokumentai rodo, kad 2013 m. balandį įsteigta įmonė vos per 8 mėnesius susikrovė daugiau nei įspūdingą pelną.
Iš „Rail Services“ dokumentų matyti, kad per pirmus 8 savo veiklos mėnesius J.Širvinsko dukrų verslas gavo beveik 7,25 mln. litų (apie 2,1 mln. eurų) pajamų. Tais pačiais metais Gabrielė ir Monika Širvinskaitės oficialiai galėjo vadintis milijonierėmis – tiesa, tik litais. Mat „Rail Services“ grynasis pelnas iš vos 8 veiklos mėnesių siekė daugiau nei 2,3 mln. litų (apie 666 tūkst. eurų).
Paprastai tariant, kas trečias į šią įmonę atkeliavęs litas tapo grynu pelnu. Iš kur? Na, „Rail Services“ dokumentuose nurodoma, kad tais ir vėlesniais metais įmonė „glaudžiai bendradarbiavo su Škoda Vagonka a.s. (Čekijos Respublika), AB Lietuvos geležinkeliai (Lietuva) ir kitomis Lietuvos bei ES, trečiųjų šalių bendrovėmis“.
Taip, matote „Lietuvos geležinkelių“ pavadinimą. Bet viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nerasite nė vieno atvejo, kai „Rail Services“ laimėjo kokį nors konkursą. Pernai įmonė dalyvavo dviejuose smulkiuose Vilniaus lokomotyvų remonto depo konkursuose ir abu pralaimėjo. Taigi tikėtina, kad „glaudus bendradarbiavimas“ su „Lietuvos geležinkeliais“ vyko per vidaus sandorius, kurių informaciją geležinkelininkai vis dar slepia.
„Rail Services“ finansiniuose dokumentuose pakankamai aiškiai matomas ir įspūdingo pelningumo šaltinis. Prekių pardavimo pajamos sąnaudas viršijo 1,68 mln. Lt, o garantinio aptarnavimo paslaugas „Rail Services“ teikė kone trissyk brangiau, nei tai kainavo pačiai įmonei.
Po fantastiško verslo starto, „Rail Services“ tokių didelių pardavimų nebeturėjo, tačiau pelningumas išliko įspūdingas. 2014 m. įmonės apyvarta sudarė apie 406 tūkst. eurų, grynasis pelnas – beveik 180 tūkstančių. 2015-ųjų sėkmingais apskritai nepavadinsi – pernai įmonė patyrė daugiau kaip 23 tūkst. eurų nuostolių.
Medžioja verslus Jungtinėje Karalystėje ir Belize
„Litmotas“ ir „Rail Services“ – toli gražu ne vieninteliai Širvinskų šeimos pajamų šaltiniai. O gal ir ne pagrindiniai.
15min žiniomis, FNTT labai sudomino Jungtinėje Karalystėje registruota ribotos atsakomybės įmonė „Railway Baltica“. Jos sąskaitomis Latvijoje, anot šaltinių, disponavo „Litmoto“ vadovas su šeima, o per šią Jungtinės Karalystės įmonę prasisuko ne vienas ir ne du milijonai eurų, atkeliavusių tiek iš „Litmoto“, tiek iš kitų Lietuvos bei užsienio struktūrų.
Šaltinių teigimu, pasinaudojant sandorių grandinėmis pinigai į Širvinskų kišenes keliavo ir kaip paskolos, ir kaip grynieji iš bankomatų. Be to, nemaža dalis pinigų palyginti nedidelėmis sumomis išsivaikščiojo į kitas užsienyje įsteigtas kompanijas – nuo Jungtinės Karalystės iki Belizo ar Kinijos.
Širvinskų pavardės „Railway Baltica“ akcininkų sąrašuose nerasite. 2007 m. ribotos atsakomybės bendrovę įsteigė du Belize registruoti dariniai: „Consulting Group Corp.“ Ir „Trade Invest System LTD“.
Savaitė prieš kratas – pėdų mėtymas
15min surinkti duomenys rodo, kad per „Railway Baltica“ prasisuko tikrai nemaži pinigai. Įrangos prekybą kaip pagrindinę veiklos rūšį nurodanti Jungtinės Karalystės įmonė per pirmus savo veiklos metus sugeneravo maždaug 175 tūkst. eurų apyvartą, o per keletą metų šį skaičių išaugino dešimteriopai.
Jau 2010 metais Jungtinės Karalystės registrui pateikti gana įspūdingi duomenys – 1,3 mln. eurų pajamų ir beveik 146 tūkst. eurų pelno. Tiesa, jau metais vėliau deklaruota 148 tūkst. eurų nuostolio. Deklaruodama veiklos rodiklius už 2011 m., įmonė iš pradžių nurodė apskritai nevykdžiusi veiklos, bet netrukus pateikė patikslintą dokumentą su beveik 542 tūkst. eurų apyvarta.
FNTT dominančią įmonę imtasi uždarinėti likus savaitei iki kratų „Lietuvos geležinkeliuose“.
Geriausi metai šiai įmonei buvo 2013-ieji ir 2014-ieji. Tada pardavimai siekė atitinkamai 2,4 ir 2,3 mln. eurų ir uždirbta iš viso 635 tūkst. eurų pelno. Bet paskutiniais veiklos metais pasikartojo jau matytas staigaus nuostolio dėsnis – įmonė įranga prekiavo taip nesėkmingai, kad pardavimo savikaina pajamas viršijo 560 tūkst. eurų.
Tarp kitko, Jungtinės Karalystės registre matyti, kad neseniai pateiktas prašymas likviduoti „Railway Baltica“. Šis dokumentas registrą pasiekė gruodžio 8 d., o po mažiau nei savaitės FNTT pareigūnai užgriuvo „Lietuvos geležinkelius“.
Rusiški ir čekiški pėdsakai
15min žiniomis, su „Railway Baltica“ glaudžių finansinių ryšių turėjo ir J.Širvinsko verslo flagmanas – bendrovė „Litmotas“. O jos ryšiai driekiasi į kelias Europos šalis, pirmiausiai – į Rusiją.
„Įmonė yra vienintelis OOO Silovye Agregaty – Gruppa GAZ (Jaroslavlio dyzelinių variklių gamyklos, Rusija) atstovas Lietuvoje, todėl įmonės ūkinė veikla susijusi su šios Rusijos įmonės atsarginių dalių, variklių realizavimu“, – teigiama „Litmoto“ finansiniuose dokumentuose.
Taip „Litmotas“ tampa jau antra įmone, kuri yra išskirtinė rusiškos produkcijos tiekėja „Lietuvos geležinkeliams“. Beveik taip pat – tik per vidaus sandorius – bendrovė TMHB Vilniaus lokomotyvų remonto depui vienintelė pardavinėjo Rusijos koncerno „Transmašholding“ produkciją.
Pastaraisiais metais „Litmotas“ dirba pelningai, o ypač geri buvo 2014-ieji, kai J.Širvinsko verslas gavo daugiau kaip 7,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 864 tūkst. eurų gryno pelno. Solidžius pelnus bendrovė uždirbo ir ankstesniais metais.
Atvirų duomenų portalo Freedata.lt duomenimis, su „Litmotu“ šiemet sudaryta viešųjų pirkimų sutarčių už daugiau nei 600 tūkst. eurų. Visos jos – arba su „Lietuvos geležinkeliais“, arba su jų padaliniais. Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ ir susijusios įmonės „Litmotui“ patikėjo užsakymų net už 13,69 mln. eurų. 2010-aisiais – už 10,24 mln.
Tiesa, didžiausia pastarųjų metų sutartis susijusi ne su rusiška, o su čekiška produkcija. Su Čekijos įmone „Pars nova“ pasamdytas „Litmotas“ pernai gavo beveik 6,4 mln. eurų užsakymą elektrinių traukinių kapitaliniam remontui. Beje, šiame konkurse su „Litmotu“ niekas nekonkuravo. Iš pradžių „Lietuvos geležinkeliai“ atmetė „Litmoto“ pasiūlymą ir perėjo prie neskelbiamų derybų procedūros. Po jos sutartis sudaryta jau su „Litmotu“ ir „Pars nova“.
J.Širvinsko dukra: apie FNTT nieko nežinau
15min mėgino susisiekti su J.Širvinsku, tačiau kontaktiniu „Litmoto“ telefonu atsiliepusi moteris informavo, kad įmonės savininkas bei vadovas trečiadienį biure nepasirodė.
Paklausta, ar „Litmote“ pastaruoju metu lankėsi FNTT pareigūnai, ji teigė negalinti to nei patvirtinti, nei paneigti. „Kadangi vakar nebuvau, nežinau“, – sakė ji.
15min pavyko susisiekti su J.Širvinsko dukra Gabriele. Verslininkė patikino nieko nežinanti apie FNTT susidomėjimą savo tėvu.
„Nežinau, žinokit. Aš dabar išvažiavusi esu ir kažkaip niekuo nesidomėjau, šiuo metu kas čia vyksta“, – kiek sutriko G.Širvinskaitė.
Pašnekovė teigė pati jokio kontakto su FNTT pareigūnais neturėjusi. Paklausta apie įspūdingą savo vadovaujamos įmonės „Rail Services“ pelną pirmaisiais veiklos mėnesiais, verslininkė teigė negalinti įvardinti, kokia dalis šių pinigų atkeliavo iš „Lietuvos geležinkelių“, tačiau patvirtino, kad „Rail Services“ didžiausiai valstybės valdomai bendrovei teikė traukinių detales.
„Žinokit, dabar tiksliai negaliu pasakyti. Reikia pažiūrėti į dokumentus. Na, tiesiogiai [dirba su „Lietuvos geležinkeliais“]. Viskas vyko, man atrodo, per pirkimus viešuosius“, – svarstė G.Širvinskaitė.
Priminus, kad jokios informacijos apie „Rail Services“ laimėtus „Lietuvos geležinkelių“ pirkimus nėra, pašnekovė teigė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, jog jos verslas pajamas gavo per vidaus sandorių mechanizmus.
„Žinau, kad buvo vežimėliai, buvo vežimėlių užsakymas. Neatsimenu, ar čia per pirkimus“, – sakė ji.
Paklausta apie „Railway Baltica“ ir kitas užsienyje registruotas įmones, pašnekovė teigė pirmą kartą girdinti apie tokias įmones. Ji taip pat patikino jau kurį laiką nedalyvaujanti „Rail Services“ valdyme.
„Lietuvos geležinkeliai“ žada bendradarbiauti
FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius antradienį patvirtino, kad tyrimas susijęs su vidaus sandoriais. „Lietuvos geležinkeliai“ vėliau išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, esą su vidaus sandoriais šis tyrimas nesusijęs, ir pareikalavo iš K.Jucevičiaus paneigimo.
„Vakar viešojoje erdvėje FNTT vadovo Kęstučio Jucevičiaus cituoti komentarai neatitiko teismo nutarties, pagal kurią jo vadovaujamos tarnybos darbuotojai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus AB „Lietuvos geležinkeliai“ patalpose, turinio. Pagal teismo nutartį pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ar jos antrinių įmonių veikla ir vidaus sandoriais. AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiandien išsiuntė FNTT vadovui K.Jucevičiui prašymą užtikrinti, kad iškraipyta informacija būtų paneigta“, – teigia „Lietuvos geležinkeliai“.
„Bendrovė yra pasirengusi bendrauti ne tik su FNTT atstovais, bet, kaip ir deklaravo dar praėjusią savaitę, su visomis valstybinių įmonių veiklą koordinuojančiomis institucijomis. Tikimės, kad abipusis bendradarbiavimas padės tobulinti bendrovės veiklą bei verslo procesus daryti efektyvesnius, skaidresnius“, – teigia „Lietuvos geležinkeliai“.
FNTT informuoja, kad vykdant tyrimą sulaikyti 3 kol kas neįvardinti asmenys, kratos palietė keturias įmones. Įvardijamos galimos nusikalstamos veikos – mokestinis sukčiavimas stambiu mastu, dokumentų klastojimas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.
