„Svarstėme, ką daryti su uostu, nes jis atiteko Palangos savivaldybei. Dabar reikia sutelkti pajėgas, kad uostas nebūtų vėl užneštas smėliu“, – po susitikimo su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi pirmadienį BNS sakė G.Surplys.
Anot jo, uosto atstatymo finansavimas priklausys nuo to, kokia bus jo paskirtis.
„Viskas priklauso nuo to, kiek apsiimam daryti. Jei darome žvejybinį uostą, kaina galėtų būti 2 mln. eurų, jeigu darome buriavimo, pramoginį, tai kaina auga. Kol kas tik kalbėjome apie tai, kas galėtų būti“, – sakė ministras.
Pasak G.Surplio, kalbėta ir apie Palangoje esančios žemės grąžinimą buvusiems savininkams, tačiau konkrečių sprendimų nepriimta.
„Palangoje dar liko apie 30 sklypų, kadangi turime Vyriausybės įsipareigojimą, tai kalbėjome, kaip paspartinti tą grąžinimo procesą“, – teigė G.Surplys.
Neveikiantis Šventosios jūrų uostas praėjusią savaitę oficialiai perduotas Palangos savivaldybei.sako Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis praėjusį penktadienį sakė, kad pirmajame uosto atstatymo etape bus įrengta infrastruktūra žvejams, o ilgainiui uoste planuojama vystyti ir jachtų turizmą.
Pasak jo, pirmo uosto atstatymo etapo kaina turėtų siekti apie 3 mln. eurų, o investuoti turės ne tik Palanga, bet ir valstybė, be to, bus bandoma gauti ir Europos Sąjungos paramos.
Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu.
Skaičiuota, kad uosto atstatymas galėtų kainuoti apie 70 mln. eurų, tačiau buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pernai birželį teigė, kad darbų kaina galėtų sumažėti iki 35–40 mln. eurų.
Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie šešis kilometrus.
