Tokie Susisiekimo ministerijos skaičiavimai buvo pristatyti trečiadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje (BFK).
Daugiausiai nuostolių patirs Lietuvos logistikos terminalai, kurių pagrindiniai naudotojai yra Rusijos vežėjai, atliekantys krovos ir muitinės procedūras.
Galimi biudžeto praradimai dėl vežėjų veiklos nutraukimo, užsidarius Rytų krypčiai, – apie 72 mln. eurų. Spėjama, kad kiti vežėjai vežimų kryptis diversifikuos arba verslą įsisteigs kitose šalyse.
Bendra pervežimų keliais Rytų kryptimi vertė 2021 m. siekė 162 mln. eurų iš jų Rusijos kryptimi – 67,5 mln. eurų, Baltarusijos kryptimi – 87,8 mln. eurų. Likusi dalis – 6,5 mln. eurų – buvo vežama Vidurio Azijos valstybių kryptimi, tačiau jeigu būtų pilnai uždarytos sienos su Baltarusija ir Rusija, vežimas į šias šalis per, pavyzdžiui, Turkiją greičiausiai būtų nebe ekonomiškas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžė, kad kelių transporto atveju, tai – hipotetiniai skaičiai, pamatuoti pagal vieno vilkiko atnešamas pajamas šalies biudžetui.
Geležinkeliams iš biudžeto gali prireikti 100 mln. eurų
2022 m. prognozuojamas galimas geležinkelių krovinių kritimas – apie 48 proc., nuo 51,1 mln. tonų iki 26,5 mln. tonų, pajamų netektys – apie 150 mln. eurų. Tikėtina, jog „LTG Infra“ veiklos sąnaudoms subalansuoti iš valstybės biudžeto 2022 m. iš viso gali reikėti apie 100 mln. eurų.
Susisiekimo ministras M.Skuodis tai pavadino didžiausiu iššūkiu. Jis pabrėžė, kad skirtumas tarp infrastruktūros pajamų ir išlaidų mažėjo jau keletą metų, tačiau dabar sumažėjimą lemia objektyvios priežastys.
„Galime diskutuoti, kodėl taip yra. Pasakykime aiškiai, kad praktiškai visos šalys subsidijuoja infrastruktūrą, o Vokietijos koaliciniame susitarime net pasakyta, kad infrastruktūra verslams turi būti nemokama“, – komentavo ministras.
Jis pabrėžė, kad geležinkeliams teks pasistengti ieškant naujų pajamų galimybių tiek vietos rinkose, tiek Vakaruose. Viena galimybių jis įvardijo lietuviškos dolomito skaldos vežimą, kuri iki šiol daugiausia vežama kelių transportu.
„Geležinkelių priklausomybė aiški yra nuo Rytų, net 75 proc. visų krovinių iš tos pusės. Jeigu žiūrėtume, Kaliningrado tranzitas yra reikšminga kryptis“, – kalbėjo M.Skuodis.
Vakarų krypties apimčių greitai padidinti nepavyks, nors šiais metais planuojama pervežti milijoną tonų krovinių, lyginant su 0,5 mln. tonų pernai. Perspektyvia kryptimi įvardintas Duisburgas Vokietijoje, į kurį per savaitę jau važiuoja po du traukinius iš Lietuvos. Planuojama jų dažnumą padidinti iki 8 traukinių per savaitę.
2022 m. taip pat siekiama atidaryti naują kryptį į Šiaurės Italijos regioną.
Didžiausias pajamas Lietuvos geležinkeliams pernai atnešė naftos ir trąšų vežimas.
Klaipėdos uostas krovos kritimą patyrė dar pernai, kai buvo pritaikytos sankcijos baltarusiškoms trąšoms – krauta 4,6 proc. tonų mažiau. 2022 m. galimas uosto krovos kritimas – 32 proc., iki 31 mln. t. palyginti su 2021 m. Tokiu atveju galimai negautos pajamos siektų apie 145 mln. eurų, daugiausia prarastų krovos įmonės – apie 128 mln. eurų.
M.Skuodis teigė, kad nepaisant didelių netekčių, Vyriausybė pasisako už maksimalias sankcijas ir šiame sprendime „nėra pragmatizmo“.
„Norėčiau rodant skaičius labai aiškiai tai akcentuoti“, – sakė jis.
Derasi neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos vežėjus
Paklaustas dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos vežėjams, M.Skuodis teigė, kad kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais yra pateikę pasiūlymą ES uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija apskritai. Toks sprendimas padėtų išvengti galimo sankcijų apėjimo, kai rusiškas prekes vežtų, pavyzdžiui, Vidurinės Azijos šalių įmonių vilkikai.
„Pagal srautus žiūrint tai būtų efektas didelis, bet puikiai suprantame, kad yra galimybių apėjimui, toje vietoje žiūrėsime. Kalbant apie laivus, Rusijos laivai tikisi pakeisti vėliavas, tai dabartiniame sankcijų pakete yra toks dalykas – jei pastaruoju metu pasikeitė vėliava, tai nieko nekeičia, nes vis tiek negalėsi plaukti“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Nuosekliai mažino priklausomybę nuo Rusijos ir Baltarusijos
Skaičiuojama, kad 2021 m., lyginant su 2020 m., augo dauguma Lietuvos transporto sektorių. Mažėjo tik dviejų apimtys – krovos jūrų uostuose (-4,6 proc.) ir krovinių gabenimas geležinkeliais (4 proc.).
Tuo tarpu kelių transporto paslaugų eksportas augo 7 proc., o krovinių gabenimas kelių transportu – 8 proc.
Bendras Lietuvos transporto paslaugų eksportas 2020 m. IV ketvirtį – 2021 m. III ketvirtį viršijo 7,7 mlrd. eurų. Rusija buvo trečia Lietuvos transporto eksporto partnerė (užėmė 9 proc. eksporto dalį), o Baltarusija – šešta (5 proc.). Vis dėlto dar 2016 m. Rusija buvo didžiausia Lietuvos transporto paslaugų pirkėja, užėmusi 13,2 proc. dalį. Prieš Rusijos invaziją į Krymą buvo daugiau nei 24 proc.
„Transporto sektorius persiorientavo į Vakarus ir tai daugiausia dėl mūsų vežėjų. Vokietija, Prancūzija pirmose vietose, už tai ką mes gavome mainais? Mobilumo paketą, pasakykime atvirai“, – komentavo M.Skuodis.
Rusijos klientai beveik lygiomis dalimis naudojasi kelių transporto, sandėliavimo ir kitomis transporto paslaugomis, kai Baltarusijos atveju net 85 proc. sudarė geležinkelio paslaugos.
Pernai išorinę Lietuvos sieną, t.y. sieną su Kaliningradu arba Baltarusija kirto daugiau nei 824 tūkst. krovininių transporto priemonių, iš kurių net 52 proc. buvo registruotos Rusijoje. Dar 22 proc. sudarė Baltarusijoje registruotos transporto priemonės.
Tiesa, didžiausi sausumos krovinių srautai 2021 m. buvo vežami per Latviją ir Lenkiją – apie 45 tūkst. tonų abiem kryptimis. Palyginimui, per Lietuvos-Baltarusijos sieną vežamų krovinių kiekis siekė apie 13 tūkst. tonų, per Rusijos – apie 5 tūkst.
Pernai į Rusiją vežimus vykdė 484 vežėjai arba 9,3 proc. visų Lietuvos vežėjų. Į Baltarusiją vežimus vykdė 462 vežėjai arba 8,8 proc. visų vežėjų.
„Išskirtinumas šios krypties yra tas, kad tai yra mažosios įmonės iki penkių vilkikų. Čia yra tas jautrumas, joms tikėtina sudėtingiau šiek tiek persiorientuoti negu didelėms, kurios jau dabar veikia Vakaruose ir jau didžiausia dalis pajamų yra iš Vakarų rinkų“ – kalbėjo M.Skuodis.
Kitomis Rytų kryptimis vežusių įmonių dalis gerokai mažesnė – į Kazachstaną vežė 166 vežėjai arba 3 proc. visų vežėjų, o į Ukrainą – vos 13 proc. vežėjų.
2021 m. Lietuvos vežėjų generuojamos pajamos į biudžetą vykdant vežimus Rytų kryptimi sudarė apie 162 mln. eurų: iš jų Rusijos kryptimi – 67,5 mln. eurų, Baltarusijos kryptimi – 87,8 mln. eurų.
2021 m. Rusijos vežėjų sumokėtas vinjetės mokestis sudarė 4,4 mln. eurų arba 8,8 proc., Baltarusijos – 2,1 mln. eurų arba 4,3 proc. nuo visų šalių vežėjų sumokėto mokesčio.
Tuo tarpu net 75 proc. visų geležinkelio krovinių sudarė susisiekimas su Baltarusija, Rusija, Ukraina, Kazachstanu ir Kinija (38,1 mln. t). Kaliningrado tranzitas sudarė 11,5 mln. t. arba 23 proc. visų krovinių, o Klaipėdos kryptis – 15,3 mln. t arba 30 proc. visų krovinių.
