Dalis prašytų pajėgumų skirta privataus kapitalo bendrovėms „Gargždų geležinkelis“ ir „LGC Cargo“. Kaip ir anksčiau, visus pajėgumus gavo „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG Link“, „LTG Cargo“.
„LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis sako, jog nepaisant to, kad kol kas Lietuvoje didžioji geležinkelių dalis yra neelektrifikuotas vienkelis, ieškoma būdų, kaip didinti tinklo konkurencingumą ir maksimaliai patenkinti bendrovių poreikius, ypač ten, kur keliai perpildyti.
„Šiemet pavyko vienoje iš tokių infrastruktūros dalių tų pačių pajėgumų skyrimo klausimą išspręsti visiškai, o kitose – iš dalies. Tad pajėgumai 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu skirti didesniam pareiškėjų skaičiui“, – pranešime teigė jis.
„LGC Cargo“ vadovas Sergejus Gračiovas sako, jog įmonė negavo visų prašytų pajėgumų.
„Mums davė, pavyzdžiui, pajėgumų per apačią, tai tas maršrutas iki Klaipėdos ilgesnis nei tiesioginis nuo Radviliškio – per Pagėgius reikės važiuoti, per „Daugystę“ ir į Klaipėdą, Tas maršrutas tampa ilgesnis, o per viršų kaip bedavė, taip nedavė“, – BNS sakė S. Gračiovas.
„Tai jau žingsnis į priekį padarytas, jau gerai“, – pridūrė jis.
Pasak „LGC Cargo“ vadovo, derybose vienas iš įmonės argumentų buvo, kad nuo gruodžio 8 dienos „LTG Cargo“ nebeveš „Belaruskalij“ trąšų ir todėl turėtų atsilaisvinti maršrutai.
„Bet nežinau, dėl kokių priežasčių jie davė tuos pralaidumus, už juos atsakyti negaliu“, – teigė jis.
Bet nežinau, dėl kokių priežasčių jie davė tuos pralaidumus, už juos atsakyti negaliu.
„Gargždų geležinkelio“ direktorius Arūnas Grikšas BNS sakė, kas įmonė taip pat negavo visų prašytų pajėgumų.
„Ne, negavom“, – teigė A.Grikšas. Tačiau daugiau jis nekomentavo.
Pasak K.Sankovskio, kintanti verslo aplinka verčia „LTG Infra“ peržiūrėti kai kurių projektų investicinę grąžą.
Dėl JAV sankcijų „Belaruskalij“ „LTG Infra“ neseniai sustabdė beveik 60 mln. eurų vertės antrojo kelio ruože Plungė–Šateikiai statybos projektą. Ruožas yra pagrindinėje šalies geležinkelių linijoje į Klaipėdos uostą.
Pasak pranešimo, naujas tvarkaraštis galios vienerius metus nuo gruodžio 12 dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neseniai kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl 2012 metų direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, išaiškinimo.
Teismas nagrinėjo Igorio Udovickio valdomos bendrovės „Gargždų geležinkelis“ ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ginčą dėl įmonei nesuteiktų pajėgumų. Anot „Gargždų geležinkelio“, dabar pajėgumų skirstymo taisyklės palankios tik nacionaliniam vežėjui „Lietuvos geležinkeliams“ ar jo antrinėms įmonėms.
„Gargždų geležinkelis“ skundė visus institucijų spendimus, tačiau teismai nebuvo palankūs įmonei.
Tiek ši įmonė, tiek pajėgumų nesėkmingai prašiusi kita vežėja „LGC Cargo“ yra apskundusios Lietuvą Europos Komisijai (EK) dėl neva neteisėtos valstybės pagalbos „Lietuvos geležinkeliams“ ir „LTG Cargo“. EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimai netinkamo direktyvos dėl bendros Europos geležinkelių erdvės perkėlimo.
„LGC Cargo“, per didžiausią akcininkę Latvijos bendrovę „Baltic Transit Service“ netiesiogiai susijusi su žinomais buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“, pajėgumų negavo motyvuojant tuo, kad jos verslo planai turi tranzito požymių, o Lietuvos Geležinkelių transporto kodeksas numato išimtį tranzitui iš trečiųjų į trečiąsias šalis – jį gali vykdyti tik valstybės kontroliuojama įmonė.
Susisiekimo ministerija prieš kelerius metus „LGC Cargo“ ketinimuose buvo įžvelgusi grėsmių nacionaliniam saugumui. „LGC Cargo“ atstovai anksčiau neneigė, kad kroviniai keliautų iš Rusijos ar Kazachstano per Latviją, Lietuvą ir Karaliaučių į Lenkiją, tačiau, anot jų, tai nebūtų tranzitas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šiemet balandį galutinai atmetė „LGC Cargo“ skundą dėl jai nesuteiktų pajėgumų 2018-2019 metais. Teismas paskelbė, kad „LGC Cargo“ prašomomis linijomis galėtų tranzitu vežti krovinius nuo Lietuvos sienos su Latvija ar Baltarusija iki Karaliaučiaus srities ir atvirkščiai. Tačiau pagal Lietuvos įstatymus krovinius bei keleivius vežti tranzitu gali tik valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“.
Lietuvos Konkurencijos taryba neseniai pradėjo tyrimą dėl Susisiekimo ministerijos sprendimų, susijusių su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimu, kilus įtarimų, kad ribojama konkurencija rinkoje.
