Ministras mano, kad yra rimtų pažeidimų
„Audito medžiagą pirmadienį pateikiau prokuratūrai. Pagal mūsų manymą, yra kuo užsiimti ir ką vertinti“, – antradienį Seime pranešė ministras.
Pasak J.Narkevičiaus, auditas nustatė, kad keli geležinkelių ruožai į vieną elektrifikacijos projektą buvo apjungti nepagrįstai, tai prailgino projektą ir išaugino jo kainą.
„Pirmas etapas (...) to elektrifikavimo projekto buvo įvykęs pažeidžiant tam tikrus ir teisės aktus, ir parenkant netinkamą, ekonomiškai nenaudingą būdą, kada trys ruožai apjungti į vieną. Vien tas apjungimas sukėlė, kad konkursas vyko dvejus metus ilgiau nei planuota, o kaina viršijo 100 mln. eurų nei buvo numatyta“, – kalbėjo ministras.
J.Narkevičiaus teigimu, auditoriai patyrė sunkumų norėdami gauti tyrimui reikalingą medžiagą.
„Gauti informaciją buvo ypatingai sudėtinga, nepaisant to, kad auditoriai pasirašė konfidencialumo sutartis, tačiau visos informacijos, kad būtų galima nuodugniai konstatuoti tam tikrus teigimus, nebuvo pateikta. Tačiau ir iš tos informacijos, kuri buvo pateikta, darytina išvada, kad yra rimtų pažeidimų“, – tvirtino ministras.
Geležinkeliai: projekto sujungimas buvo teisingas pasirinkimas
„Lietuvos geležinkeliai“ antradienį išplatintame komentare dėstė, kad visą audito atlikimo laikotarpį geranoriškai bendradarbiavo su ministerijos vidaus audito vykdytojais ir ne tik teikė visą turėtą informaciją, bet ir ją operatyviai komentavo, atliepė į klausimus, sudarė galimybes susipažinti su informacija.
„Mes neturime dvejonių, kad projekto sujungimas buvo teisingas pasirinkimas. Konkursas pritraukė net septynis potencialius dalyvius, o jo rezultate – darbus nusipirkome 20 proc. pigiau, nei panašių projektų vertė kitose Europos šalyse. Kitu atveju, perkant atskiromis dalimis, projekto vykdymas neabejotinai būtų brangesnis, neleistų pasiekti projektui keliamų ekonominių ir ekologinių tikslų. Juk elektrifikavus tik dalį koridoriaus, operatoriams nebūtų patrauklu vykdyti pervežimus elektrine trauka tik dalyje koridoriaus. Taip pat, ir ruožo eksploatacijos kaštai būtų didesni, jei atskiros ruožo atkarpos būtų elektrifikuotos skirtingos kokybės, skirtingų parametrų tinklu.
Toks pirkimas davė pozityvų rezultatą – projekto įgyvendinimas kainuos penktadaliu mažiau, nei panašūs projektai Europoje. Taip pat, pasirinktas pirkimo būdas leido mažinti jau galutinių pasiūlymų kainą, todėl ir laimėjusio pasiūlymo kainą finaliniame etape sumažinome beveik 7 proc. arba daugiau nei 26 mln.“, – pranešime komentuoja „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.
Anot jo, tokios apimties pirkimų praktiškai neįmanoma užbaigti per kelis mėnesius, ypač, kai siekiama nupirkti kokybišką, ilgalaikį ir ekonomiškai naudingą sprendimą.
„Kiekviename žingsnyje prioritetą teikėme kokybei, ne pirkimo greičiui. Kitų didelių pirkimų Lietuvoje trukmė tik patvirtina, kad elektrifikavimo pirkimas dėl savo trukmės nėra niekuo išskirtinis“, – pridūrė M.Dubauskas.
Komentuodamas konfidencialumo situaciją, „Lietuvos geležinkelių“ atstovas teigė, kad bendrovės pagal įstatymą turi pareigą užtikrinti trečiųjų asmenų konfidencialią informaciją, tad privalėjo kreiptis į tiekėjus ir gauti jų sutikimus.
„Itin atidaus ir atsakingo požiūrio į konfidencialios informacijos valdymą reikalavo ir pirkime dalyvavusių kai kurių tiekėjų ypatingas statusas, dėl jų akcijų viešo kotiravimo biržose. Galiausiai, visi iš tiekėjų gauti atsakymai, tame tarpe ir jų sutikimų atskleisti konfidencialią informaciją sąlygos, buvo nedelsiant pateikti auditoriams. Ir toliau bendradarbiaujame tiek su auditą vykdžiusia Susisiekimo ministerija, tiek su visomis institucijomis, kurioms praėjusią savaitę buvo išsiųstos šio audito išvados. Joms jau išsiuntėme išsamius mūsų argumentus dėl visų audito pastabų“, – atsakė M.Dubauskas.
Premjeras: konkursas buvo vilkinamas
Premjeras Saulius Skvernelis pripažino, kad geležinkelių elektrifikavimo projektas buvo vilkinamas.
„Taip, iš tikrųjų buvo tempiama ir spaudžiama iki pat paskutinės dienos, kada šitam elektrifikavimo konkursui iškyla pakankamai didelė grėsmė, tiesiog buvome įsprausti į pasirinkimo neturėjimo alternatyvą – arba jisai vyksta, arba jūs puikiai žinote, finansavimo šaltinis išnyksta. Kodėl tai buvo daroma, dabar galima tik spėlioti“, – Seime kalbėjo premjeras.
Jis pripažino, kad elektrifikavimas paskatintų Lietuvos konkurencingumą ir krovinių pervežimo tarifų mažinimą bei mažintų aplinkos taršą.
Pasak J.Narkevičiaus, antras audito etapas, paties konkurso vertinimas, vyksta toliau.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius sakė, kad geležinkelio elektrifikacijai dar 2016 metais buvo skirta daugiau nei 300 mln. eurų.
„Praktiškai mes jau turėjome elektrifikuotą geležinkelį turėti kitų metų pabaigoje. Taip pat jau turėjo būti užsakyti elektrovežiai, taip pat ir nauji keleiviniai traukiniai. Šiandien mes esame praktiškai status quo“, – teigė jis.
Elektrifikavimo projekto auditą Susisiekimo ministerija baigė gegužės pradžioje ir įslaptintą jo ataskaitą pateikė valstybės institucijoms. Jo metu tirtos ruožo Kaišiadorys–Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo viešųjų pirkimų procedūros.
Ministras leido pasirašyti sutartį
J.Narkevičius jau anksčiau yra sakęs, kad didelės apimties konkursas nebuvo skaidomas dalimis, o viešųjų pirkimų procedūros vietoj 6 mėnesių užsitęsė iki 2 metų, todėl padidėjo rizika nesuspėti laiku įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamo projekto ir netekti apie 200 mln. eurų ES investicijų.
Vis dėlto gruodį ministras leido „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti 363 mln. eurų vertės sutartį su konkursą laimėjusia Ispanijos infrastruktūros statybos grupės „Elecnor“ ir inžinerijos įmonės „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu „Inabelec“. Ji pasirašyta gruodžio 20-ąją
Tuomet J.Narkevičius sakė, kad už neefektyvų konkursą ir pabrangusį projektą už nuostolius atsakingi asmenys turės atsakyti, tačiau bendrovės valdybos pakeitimas nesvarstomas.
Antroje vietoje liko Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“, pasiūliusi 40 mln. eurų mažesnę kainą – 323 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ teigė projektą planuojantys užbaigti laiku – iki 2023 metų pabaigos. Tokiu atveju ES parama nebūtų prarasta.
„Elektrifikavus svarbiausią geležinkelių magistralę Lietuvoje, sutaupymai dėl mažesnių energijos sąnaudų ir pigesnės riedmenų priežiūros sieks apie 505 mln. eurų. Papildoma socialinė ekonominė nauda dėl mažesnės taršos – 700 mln. eurų“, – nurodė M.Dubauskas.
