15min antradienį pasiekė sunerimusio neringiškio laiškas.
„Iki šių metų birželio Neringos vietiniai gyventojai, turintys leidimus keltis keltu nemokamai, turėjo pirmumo teisę ir buvo keliami be eilės, bet nuo birželio pradžios tas kėlimasis be eilės Neringos gyventojams buvo panaikintas. Iš pirmo žvilgsnio tai Neringoje negyvenančiam žmogui gali atrodyti nedidelė problema, bet žmonėms, kurie gyvena Neringoje ir dirba Klaipėdoje, tai sudaro tikrai didelį diskomfortą.
Pavyzdžiui, Neringoje vykstant sezono atidarymui ar ilgajam savaitgaliui vasaros metu, penktadienį ir šeštadienį Klaipėdos pusėje, o sekmadienį Neringos pusėje susidaro kilometrinės eilės, kuriose reikia pralaukti po 2, 3 ar net 5 valandas. Ir taip jau vietiniai gyventojai yra dalinai atriboti nuo žemyno, nes namus gali pasiekti tik keltu, o jei dar laukti reikia 5 ar daugiau valandų, tai kada reikia išvažiuoti į darbą arba kaip reikia spėti tėvams, kurie turi vaikus, grįžti po darbo į Neringą laiku, kad galėtų vaikus pasiimti iš darželio, o ir šiaip 20 km kelionė iki darbo ar iš jo, trunkanti 5 val., nėra normalu.
Ir taip jau vietiniai gyventojai yra dalinai atriboti nuo žemyno, nes namus gali pasiekti tik keltu, o jei dar laukti reikia 5 ar daugiau valandų, tai kada reikia išvažiuoti į darbą?
Kiti kalba, kad kuo čia Neringos gyventojai yra išskirtiniai ir turi važiuoti be eilės, tegul laukia kartu su visais poilsiautojais, bet poilsiautojai į Neringą atvažiuoja 1-2 kartus per vasarą, o dirbantys Klaipėdoje keltu keliasi 5 dienas per savaitę“, – rašoma anonimu norėjusio likti skaitytojo laiške.
Užvirė karštos diskusijos
Aštrios diskusijos dėl šios žinios užvirė socialiniame tinkle, grupėje „Mūsų Neringa“. „Smiltynės perkėlos“ atstovui Jevgenijui Bardauskui gyventojus informavus, jog pirmenybinių eilių nebelieka, pasipylė pasipiktinimų banga.
„Esu dirbanti mama, dirbu kiekvieną darbo dieną 8:00-17:00. Auginu du mažamečius vaikus, kuriuos išlaikau iš darbo užmokesčio. Darželis dirba nuo 7:15 iki 18:00 val. Jei vasaros metu būsiu priversta pasiimti neapmokamų atostogų dėl to, kad negalėsiu užtikrinti savo buvimo darbe laiku bei vaikų pasiėmimo iš darželio iki 18 val., man dėl prarasto darbo užmokesčio kompensacijos kreiptis į „Smiltynės perkėlą“ ar į Neringos savivaldybę, o gal į LAKD? O gal siūlote ryte vaikus prie darželio tvoros palikti jau kokią 7:00, o paskui, kad jie pora valandėlių pastovėtų prie darželio tvoros, kol aš po darbo stovėsiu bendroje eilėje? Lauksiu argumentuoto atsakymo“, – rašė Ieva.
Jei vasaros metu būsiu priversta pasiimti neapmokamų atostogų dėl to, kad negalėsiu užtikrinti savo buvimo darbe laiku bei vaikų pasiėmimo iš darželio iki 18 val., man dėl prarasto darbo užmokesčio kompensacijos kreiptis į „Smiltynės perkėlą“ ar į Neringos savivaldybę, o gal į LAKD?
Sulaukusi atsakymo, jog naują tvarką patvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir jos parengti teisės aktai, moteris netruko atsakyti, jog „būdama teisininkė, teisės aktus esu senai persiskaičiusi“.
„Pirmenybinės eilės jokie teisės aktai seniai nenumato, o ne šiuo metu. Tai elementaraus geranoriškumo klausimas. Toks geranoriškumas vienoje marių pusėje vis dar galiojo šį rytą, kai į darbą važiavau, ir niekam klausimų nekilo, niekas nesiskundė. O į kurią vietą „Smiltynės perkėla“ savo geranoriškumą dabar susikišo? Tai tėra gera valia išsprendžiamas klausimas, jokie teisės aktai to ir neturi reguliuoti“, – piktinosi Neringos gyventoja.
Pagal šiuo metu galiojančias funkcijas, LAKD yra atsakinga už leidimų išdavimą, AB „Smiltynės perkėla“ – už pačią perkėlimo paslaugą ir sklandų jos teikimą.
Neringiškiai guodėsi, jog dėl šios tvarkos subyra jų laiko planavimas – kelionės pas gydytojus, specialistus ar kitos paslaugos, kurių Neringoje nėra.
„Vakar važiavau pas gydytoją ir tilpau tik į trečią keltą, vėlavau į paskirtą vizitą“, – rašė dar viena moteris.
Rengia peticiją
Neringiškiai rengiasi pasirašinėti po peticija ir ją išsiųsti aukščiausioms valdžios institucijoms.
„Parengsime raštus ir rinksime tikrų Neringos gyventojų parašus ir teiksime atsakingoms institucijoms, tokioms kaip Lietuvos automobilių kelių direkcija, Susisiekimo ministerija, Vyriausybė, Prezidentūra. Tikiuosi, kad prie šios akcijos prisidės ir vietos verslas, kur gyventojai galės pasirašyti. Tikiuosi, kad pasirašymus galėsime pradėti nuo birželio 13 dienos. Turime būti pilietiški ir negalime leisti, kad dėl valstybinių institucijų nesusikalbėjimo ir kerštavimo vieni kitiems kentėtų vietos gyventojai“, – skelbia neringiškis.
Sužinojo prieš kelias dienas
Neringos meras D.Jasaitis 15min sakė šią naujieną pats sužinojęs tik birželio 3 dieną. Jam galvos skausmą kelia du dalykai – pirmenybės keltis gyventojams netekimas bei nauja kainų politika.
„Valstybė patvirtino du įkainius – vieną neringiškiams, kitą visos Lietuvos gyventojams, pavyzdžiui, jūs važiuodama keltu už persikėlimą mokėsite 12,30 euro, o kai aš važiuoju ir už šį persikėlimą moka valstybė, mokama 11,30 ir žinia tokia, kad jūs nemokate už keleivius, sėdinčius mašinoje, o aš, jei jie neturi leidimo keltis, turiu sumokėti. Jei trys keleiviai – aš sumoku 3 eurus, man išeina persikėlimas 14,30 euro. Negali būt skirtingų dviejų kainų, čia grįžom į sovietinius laikus, vieniems viena kaina, SSRS piliečiams kita kaina", – piktinosi D.Jasaitis. Šį klausimą jis tikisi dar trečiadienį būdamas Vilniuje aptarti su premjeru.
Meras tikina, jog pirmenybinės eilės nebuvimas nekeltų galvos skausmo, jei prie kelto nesirikiuotų eilės.
„Aš šįryt jau šeštą ryto buvau kelte, atvykau į Vilnių. Išvažiuodamas stovėsiu kamščiuose, prie Kauno atstovėsiu prie tilto ir atvažiavęs į Klaipėdą dar valandą lauksiu kelto, važiuosiu prastu keliu namo, kur duobės ir n metų nesugebama sutvarkyti.
Daugybę žmonių vežame į dializes, chemoterapijas ir mes sulyginame tuos žmones, kad jie neturi turėti privilegijų, su tais, kurie kartą ar du per metus atvyksta, jiems romantiška pastovėt eilėje, mums romantikos nėra, mums yra gyvenimas, – kalbėjo D.Jasaitis. – Administracijos direktorius važinėja iš Klaipėdos, jis prie kelto buvo 6.30, įvažiavo 7.20. Daugybė administracijos darbuotojų važinėja iš Klaipėdos į Neringą, iš Juodkrantės dirbti važiuoja.
Žiemą prasideda stintos, nuo 4 val. nakties eilės, dvi valandas ir daugiau laukiama, tai kada išvažiuoti į darbą ir stoti į tą eilę? Visiškai neišdiskutuota tema. Siūlėme, padarykime eilę atskirą šeimoms su vaikais, viešajam transportui, taksi. Kaip dabar planuoti gyvenimą čia gyvenant? Niekas nežino, kada bus eilė? Pusė Kaliningrado apsipirkt į „Jamam“ važiuoja. Niekur pasauly taip nėra. Tuomet lai perkėla samdo dar tris pamainas ir dirba be sustojimų“.
Pasak mero, keltas gyventojams yra vienintelis susisiekimas su žemynu ir žmonės dabar liko pastatyti prieš faktą, juolab, kad ši žinia pranešta skubotai, o „Smiltynės perkėlos“ vadovas kitą dieną išskrido atostogauti. Susisiekus su bendrovės vadovu Dariumi Butvydu šis patikino atostogaujantis ir nukreipė į atstovą spaudai.
Vadovaujasi aprašu
Bendrovė „Smiltynės perkėla“ tikina, jog pirmenybinių eilių nebeliko vadovaujantis tvarkos aprašu.
„Primename, kad anksčiau savivaldybės rinko, tikrino duomenis ir pagal juos pateikdavo sąrašus, kam išduoti leidimus. Tačiau nuo 2019-ųjų šią funkciją iš savivaldybių perėmė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Iki šiol leidimus turintys asmenys buvo keliami be eilės vadovaujantis 2005 m. nustatytu tvarkos aprašu. Tačiau, kaip ir minėta, nuo šių metų šias funkcijas iš savivaldybių perėmus LAKD, buvo patvirtinta nauja LAKD tvarka, kuri panaikino anksčiau galiojusią.
Šioje naujoje tvarkoje nebeliko punkto, numatančio pirmenybines eiles, todėl nebėra teisinio pagrindo ją taikyti. To nenumato nei Kelių priežiūros ir plėtros įstatymas, nei Lietuvos automobilių kelių direkcijos bilieto kompensavimo tvarkos aprašas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos aprašo 39 punktas numato, kad pirmenybinė teisė persikelti yra taikoma tik specialiajam transportui, pažymėtam skiriamaisiais ženklais – greitosios medicinos pagalbos, reanimacijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, valstybės sienos apsaugos ir civilinės saugos tarnybų darbuotojai, atliekantys specialiųjų, avarinių tarnybų funkcijas bei vykstantys į Kuršių neriją likviduoti avarijų pagal specialius iškvietimus su transporto priemonėmis, kurios yra su specialiais šviesos, garso signalais, specialias tarnybas žyminčiais užrašais, skiriamaisiais ženklais“, – į 15min užklausą atsakė „Smiltynės perkėlos“ atstovas Jevgenijus Bardauskas.
Kelių direkcija: pirmenybinės tvarkos nereguliavome
Lietuvos automobilių kelių direkcija nuo sausio mėnesio perėmė leidimų, nemokamai keltis keltais Neringos gyventojams bei įmonėms, išdavimą, tačiau institucija tikina, jog aprašuose kalbos apie pirmenybinį persikėlimą nėra jau seniai, o ši tvarka galiojo pačios „Smiltynės perkėlos“ vidiniu sprendimu.
„LAKD yra kelių tinklo valdytoja, kuri savo veikloje vadovaujasi teisės aktų nuostatomis. LAKD atsakinga už perkėlimo per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilietų kompensavimą keleiviams ir jų transporto priemonėms. LAKD nereguliuoja AB „Smiltynės perkėla“ paslaugų teikimo tvarkos. Už paslaugų teikimą atsakinga pati AB „Smiltynės perkėla“. Dėl šios priežasties prašome kreiptis į už perkėlimą atsakingą instituciją – AB „Smiltynės perkėla“, – rašoma LAKD atsakyme.
Ministras Rokas Masiulis: destrukcinis veiksmas
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis įžvelgia ne tik nesusikalbėjimą, bet ir destrukciją.
„Prasidėjus sezonui keisti nusistovėjusią tvarką – destrukcinis veiksmas iš AB „Smiltynės perkėla“ vadovybės pusės. Sukeltas chaosas lygioje vietoje, todėl prašysime įmonės valdybos įvertinti šią situaciją, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. – Taip, būtina žinoti, kad įstatyme nenumatyta jokia „eilės be eilės“ tvarka. Tad AB „Smiltynės perkėla“ daug metų automobilius su leidimais be eilės kėlė, remdamasi savo vidinėmis tvarkomis. Ką tikriausiai matydavo tiek neringiškiai, tiek kiti žmonės, kantriai laukiantys perkėlimo eilėje – privilegijomis itin dažnai naudojosi išskirtinai prabangių automobilių savininkai, dėl kurių sąsajų su Neringa galima pagrįstai abejoti“.
Anot R.Masiulio, Kelių direkcijai perėmus leidimų išdavimo administravimą jau aišku, kad apie 2 500 leidimų yra negaliojantys, nes išduoti asmenims ir jų transporto priemonėms, kurių deklaruota gyvenamoji vieta ar registruota buveinė nėra Kuršių nerijoje.
„Socialinis teisingumas privalo būti atstatytas. Sutvarkant leidimų išdavimo tvarką, kartu, Susisiekimo ministerijos prašymas AB „Smiltynės perkėla“ buvo tvarkingas ir sklandus perėjimas prie įstatyme numatytos automobilių perkėlimo tvarkos, nekeliant chaoso bei streso Neringos gyventojams, išaiškinant ir teikiant nuoseklią informaciją“.
Susisiekimo ministerijos rekomendacija buvo visas permainas daryti rudenį, pasibaigus sezono įkarščiui. Tačiau dabar matomi tik chaotiški sprendimai ir blaškymasis, teigiama ministro atsakyme.
