Pasak įmonės vadovo Mariaus Beliūno, bendrovė skolinasi, sustabdė investicijų projektus, o jei situacija ateityje negerės, gali būti atleidžiama dalis darbuotojų.
Anot jo, vasarą kiek augę skrydžiai nuo rugpjūčio ėmė vėl mažėti, todėl kada jie atsigaus, nebeprognozuojama.
„Eurokontrolė nesiryžta prognozuoti, kaip bus ateityje. Prognozuojama labai trumpuoju laikotarpiu, nes viskas itin neapibrėžta“, – penktadienį žurnalistams sakė M.Beliūnas.
Rugpjūtį daugelis ekspertų prognozavo, kad į praėjusių metų lygį skrydžiai grįš tik 2024 metais. Be to, manyta, jog kitų metų vasarį skrydžiai smuks 25 proc., tačiau dabar manoma, kad jų bus 50 proc. mažiau.
„Nuo rugpjūčio vėl atėjo prastesni laikai, o jei situacija vėl gilės, valstybės, reaguodamos į susirgimus gali taikyti griežtesnes priemones, o tai reiškia ir nuostolius mums, bet svarbiausia – aviakompanijoms“, – sakė „Oro navigacijos“ vadovas.
Pasak jo, Europos oro bendrovės per krizę patyrė apie 96 mlrd. eurų nuostolių, oro uostai – 36 mlrd. eurų, oro navigacijos bendrovės – 5,6 mlrd. eurų.
„Poveikis yra didžiulis. „Oro Navigacija“ per mėnesį turi 1,7 mln. eurų išlaidų ir tik dalį iš jų padengia aviakompanijos. Europa eina prie to, kad dirbsime kurį laiką lizingo būdu – aviakompanijos skraidys, jos iškart nemokės, bet lizinguos mūsų paslaugas per tam tikrą laikotarpį, dvejus-trejus metus“, – kalbėjo jis.
„Oro navigacijos“ duomenimis, keturias savaites iš eilės mažėja tranzitinių bei vietinių skrydžių. Vien praėjusią savaitę jie sudarė 40,4 proc. visų skrydžių prieš metus.
Nuo rugsėjo pradžios bendras skrydžių skaičius mažėjo 58,8 proc. iki 8,4 tūkst., iš jų tranzitinių – 63 proc. iki 5,8 tūkstančių.
Bendrovės teigimu, pastaruoju metu įprastai per dieną aptarnaujama apie 300-400 skrydžių, kai pernai šis skaičius siekdavo apie 900.
Sustabdytos investicijos, kalbama apie paramą
Siekiant padengti finansinius nuostolius, bendrovė gavo 3,2 mln, eurų Europos saugios navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) paskolą, kurią numatyta grąžinti iki 2022-ųjų kovo pabaigos. Be to, „Oro navigacija“ sustabdė 7-8 mln. eurų vertės investicinius projektus, įskaitant nuotolinių skrydžių valdymo bokštą.
Europa eina prie to, kad dirbsime kurį laiką lizingo būdu – aviakompanijos skraidys, jos iškart nemokės, bet lizinguos mūsų paslaugas per tam tikrą laikotarpį.
„Buvo planuojami trys nuotoliniai skrydžių valdymo bokštai Vilniuje, Kaune ir Palangoje su valdymu iš Vilniaus. Tai ateities inovacija, bet reikia prie jos pribręsti“, – teigė įmonės vadovas.
Pasak M.Beliūno, dėl finansinės paramos deramasi ir su Susisiekimo ministerija, tačiau daugiau nekomentavo.
Be kita ko, įmonė turi ir vadinamąją finansinę pagalvę, kuri leis užbaigti šiuos metus, tačiau be papildomos paramos jos užtektų iki kitos vasaros.
„Kiekvienas oro navigacijos paslaugų teikėjas turi vienokio ar kitokio dydžio pagalvę. Mūsų pagalvė leidžia užbaigti šiuos metus ir įsivažiuoti į kitus. Priklausomai nuo scenarijaus, pinigai be papildomos finansinės pagalvės gali baigtis vasarą“, – sakė M.Beliūnas.
Jo teigimu, įmonė per krizę darbuotojų neatleido, bet dalis jų buvo prastovose. Vis dėlto, jei situacija dar labiau prastės, M.Beliūnas neatmeta galimybės mažinti jų skaičių.
Priklausomai nuo scenarijaus, pinigai be papildomos finansinės pagalvės gali baigtis vasarą.
„Klausimas iškilęs mums patiems, kaip išliksime. Faktas, kad tai palies įmonę ir jau liečia. Turėjome produktyvias derybas su įmonės profsąjungomis, (...) visos profsąjungos ir darbuotojai suvokia, kokioje krizėje esame, visi sutiko pakankamai kardinaliai mažintis kolektyvines naudas“, – teigė jis.
„Faktas tas, kad jeigu mes neužtikrinsime įmonės finansinio išlikimo, turėsime persvarstyti ir darbuotojų etatus“, – pridūrė jis.
„Oro navigacija“ teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei kitas paslaugas.
