Reikia vertinti ne tik terminalą, bet ir visą infrastruktūrą, įtraukti Inčukalnį (gamtinių dujų saugyklą Latvijoje – BNS), o tada bendrame pakete valstybės galėtų funkcionuoti, bet toks negalėtų būti patogus, tai nėra be rizikos scenarijus, kuris nuimtų tą įtampą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjerė.
Anksčiau I.Šimonytė teigė, kad Klaipėdos SGD terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų poreikio. Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį aiškino, jog premjerė turėjo galvoje, kad terminalo neužtenka Baltijos šalims kartu su Suomija, kuri yra bendroje rinkoje. Tačiau Suomija, anot jo, gali vietoj dujų naudoti mazutą.
D.Kreivys trečiadienį teigė, kad Klaipėdos SGD terminalo Baltijos šalims užtektų, juo labiau, kad Suomija ir Estija iki šildymo sezono pradžios žada pasistatyti savo terminalą.
„Baltijos šalims, taip – šiai dienai užtenka terminalo. Pagal tas galias, kurios yra, su gal kartais nedideliu ribojimu didesniems vartotojams, iš principo mes esame tikrai saugūs“, – kalbėjo D.Kreivys.
Latvija skelbia taip pat norinti turėti savo SGD importo terminalą, nors pripažįstama, jog projekto greitai įgyvendinti nepavyks.
Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavis Aasas ir Suomijos ekonomikos reikalų ministras Mika Lintila praėjusią savaitę sutarė, kad Suomija ir Estija bendrai nuomosis plaukiojantį SGD terminalą.
