Anot „Lietuvos geležinkelių“, efektyviausias būdas prijungti Vilnių prie nuo sienos su Lenkija per Kauną, Panevėžį iki Latvijos sienos einančios „Rail Baltica“ – nutiesti naują dviejų krypčių geležinkelį, pritaikytą iki 249 kilometrų per valandą greičiui.
Dabar geležinkelis iš Vilniaus į Kauną eina per Lentvarį, Vievį ir Kaišiadoris.
„Kartu su planu bus atliktas ir poveikio aplinkai vertinimas, kuriame bus numatytos gyventojams aktualios neigiamo poveikio mažinimo priemonės – akustinės sienelės, apželdinimas, vibracijos mažinimo ar kitos priemonės“, – pranešime sakė K.Sankovskis.
Plano rengėjas turės nustatyti optimalią kelio Kaunas–Vilnius trasą, numatyti tam reikalingas teritorijas, atlikti preliminarius tyrimus, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.
Projektas apima Kauno ir Vilniaus oro uostų, geležinkelio stotis, abu miestus jungiantį kelyną, Vilniaus intermodalinį terminalą, automobilių kelius ir gatves, pėsčiųjų bei dviračių takus.
Bendrovė antradienį paskelbė šių paslaugų konkursą, jam paraiškų laukiama iki gegužės 3 dienos, nurodoma viešųjų pirkimų portale.
Be šio, bus rengiami dar trys „Rail Baltica“ plėtros planai – ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Jiesios, Kauno geležinkelių mazgo bei „Rail Baltica“ priežiūros depų.
Netrukus Kaune bus pradėti pagrindiniai „Rail Baltica“ tiesimo darbai – gegužę planuojama laikinai uždaryti traukinių eismą nuo Palemono iki Kauno geležinkelio stoties.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
