Jau dvi dienas Klaipėdoje tvyro pakili nuotaika. Pro uosto vartus vienas po kito braunasi laivai milžinai. Tačiau visuomenė nė neįtaria, kad sąlygos, kuriomis milžiniški laivai įvedami į Klaipėdos uostą, lemiamomis akimirkomis kvapą užgniaužia net ir labiausiai patyrusiems kapitonams.
Štai pirmadienį pro uosto vartus prasibrovęs laivas „Independence“ pakurstė svarstymus, kad būtina rekonstruoti uosto įplauką. Laivui pro uosto vartus leista plaukti tik prašvitus 6,3 mazgų greičiu. Jei vėjas būtų buvęs bent kiek stipresnis, laivas-saugykla vargu ar būtų galėjęs įplaukti. Būtų tekę laukti palankesnio oro.
Klaipėdos uostininkai suskaičiavo, kad laivybos saugumui būtinai molų rekonstrukcijai teks atseikėti 850 mln. litų.
Panaši situacija ir su antradienio rytą į Klaipėdą bandomąjį krovinį atplukdžiusiu dujovežiu „Golar Seal“.
Jo ilgis – 280,60 metro – tik keliais metrais nusileidžia „Independence“.
Tokiems laivams pro Klaipėdos uosto vartus manevruoti labai sudėtinga. O laivų milžinų, startavus SGD terminalui, Klaipėdoje tik daugės. Planuojama, kad dujovežiai į Klaipėdą kasmet užsuks iki 6 kartų.
Kad jų kelionės pro uosto vartus netrikdytų nepalankūs vėjai ir srovės, būtina platinti įplaukos kanalą ir tvirtinti povandeninę molų dalį. Tam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per trejus metus yra numačiusi skirti 850 mln. litų.
„Reikia kalbėti apie molų konstruktyvo keitimą, apie kanalo posūkio kampo mažinimą, kad įeinantys laivai galėtų išlaikyti didesnį greitį. Tai užtikrina jų stabilumą atlaikant šonines sroves, vėjus, ypač pietvakarinius, kokie ir vyravo atplaukiant „Independence“ ir „Golar Seal“ dujovežiui“, – planus dėstė Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Atstumas tarp šiaurinio ir pietinio molų šiuo metu yra apie 400 metrų. Kiek reikėtų platinti įplaukos kanalą ir kaip racionaliau rekonstruoti Klaipėdos uosto vartus, konsultuotasi su specialistais iš Roterdamo uosto.
Tačiau išgirdę Klaipėdos uostininkų užmojus olandai kol kas tinkamiausio pasiūlymo nepateikė.
