Kitais metais lietuviškos kilmės prekių eksportas turėtų augti 7,7 proc. iki 24,5 mlrd. eurų, paslaugų – 7,4 proc. iki 15,7 mlrd. eurų, penktadienį pranešė agentūra.
Pasak agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės, šių metų antrąjį pusmetį, palyginti su pirmuoju, numatomas šiek tiek lėtesnis eksporto verčių augimas visose eksporto grupėse.
„Prognozuojame, kad 2022 metų eksporto vertė ir toliau augs dėl kainų kaitos, o 2023 metais tikimasi nuosaikesnio kainų ir kiek spartesnio apimčių augimo – kitąmet vis dar brangs gamyba, bet bus eksportuojama daugiau nei šiemet“, – pranešime sakė J.Kalendienė.
Numatoma, kad 2022 metais reeksporto (išskyrus energetinius produktus) vertė padidės 8,9 proc. iki 13,6 mlrd. eurų, 2023 metais – 7,4 proc. iki 14,6 mlrd. eurų. Šiemet apie pusę vertės augimo nulems kainų kaita, o kitą pusę – apimčių didėjimas, o 2023 metais reeksporto apimtys augs gerokai sparčiau nei kainos.
Agentūros vertinimu, nepaisant sudėtingos politinės ir ekonominės aplinkos, Lietuvos eksportuotojų produkcija nepraranda paklausos. Eksporto apimtys išlieka gana stabilios, o pagal vertę – kyla dėl brangstančių išteklių.
„Jei metų pradžioje prasidėjus karui Ukrainoje ir užsidarant trims eksporto rinkoms – Ukrainai, Rusijai ir Baltarusijai, nuogąstavome, kad Lietuvos eksportas nukentės, tai taip neatsitiko. Vieni Lietuvos eksportuotojai sėkmingai nukreipė tarptautinę prekybą į kitas rinkas, kitiems netgi atsirado naujos galimybės eksportuoti daugiau“, – pranešime sakė Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė.
Agentūros analitikai atkreipia dėmesį, kad sparčiai didėjančios energijos, kitų žaliavų, prekių bei paslaugų kainos didina infliacinį spaudimą, mažina namų ūkių perkamąją galią ir skatina centrinius bankus greičiau priimti antiinfliacinius pinigų politikos priemonių sprendimus. Be to, ekonominio augimo lėtėjimas JAV ir griežta Kinijos COVID valdymo politika daro neigiamą poveikį pasaulio ekonomikos raidai.