Ši didelės apimties finansinė parama kartu su nacionaline bendru trijų Baltijos valstybių finansavimo biudžetu sieks 1,1 mlrd. eurų, todėl bus galima vykdyti tolesnius darbus, būtinus greitųjų traukinių infrastruktūros plėtrai, siekiant sukurti Baltijos jūros regiono ir likusių Europos šalių susisiekimo geležinkeliu tinklą.
Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga iš 353 projektų, pateiktų pagal 2022 m. paskelbtą kvietimą teikti paraiškas, atrinko 107 projektus, kuriems bus skirta daugiau kaip 6 mlrd. eurų ES dotacijų iš ES strateginių investicijų į transporto infrastruktūrą priemonės (Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP, angl. Connecting Europe Facility, CEF).
Pagrindinių tarpvalstybinių geležinkelio jungčių, esančių ES transeuropinio transporto tinkle (TEN-T), projektai taip pat bus finansuojami prioriteto tvarka. Tai apima Brennerio perėjos tunelį, jungiantį Italiją ir Austriją, geležinkelio liniją „Rail Baltica“, jungiančią tris Baltijos šalis ir Lenkiją su likusiomis Europos šalimis, taip pat tarpvalstybinius ruožus tarp Vokietijos ir Šveicarijos bei tarp Vokietijos ir Nyderlandų.
Daugiau kaip 80 proc. ES lėšų bus skirta projektams, kuriais siekiama sukurti veiksmingesnį, ekologiškesnį ir pažangesnį transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų kelių tinklą. Be to, šiais projektais siekiama sutvirtinti ES ir Ukrainos solidarumo koridorius, sukurtus siekiant palengvinti Ukrainos eksporto ir importo sąlygas.
„Projektas „Rail Baltica“ anksčiau buvo prioritetas, o dabar jis yra geopolitinė būtinybė – mums reikia atsparios transporto jungties keleiviams ir kroviniams į Baltijos šalis ir iš jų. Norint sukurti integruotą Europos geležinkelių erdvę, kurioje į regioną atvyktų greitieji traukiniai ir piliečiams atsirastų naujų galimybių keliauti tarp Baltijos šalių ir likusios Europos, būtina siekti turėti vienodus vėžės pločius.
Regionui reikia šios tvarios alternatyvos papildant susiekimą autobusais ir lėktuvais, nuo kurių jis šiandien yra priklausomas. Pagal šį kvietimą geležinkelio „Rail Baltica“ Baltijos šalių ruožui bus skirta apie 930 mln. eurų. EUR. Ši suma papildys jau gautą 1,2 mlrd. Dar 285 mln. eurų bus skirta „Rail Baltica“ linijai Lenkijoje“, – teigė už Transporto politiką atsakinga Europos Komisijos narė Adina Vălean.
„Šiais metais daugiausia dėmesio skiriame geležinkelio linijos statybos pradžiai visose Baltijos šalyse, kuri apima geležinkelio linijos objektų ir susijusių infrastruktūros objektų, privažiuojamųjų kelių statybą, taip pat pagrindinių paslaugų, skirtų padidinti projekto sąveikumą ir tarpvalstybinį aspektą, diegimą. Aktyviai deriname globalaus projekto įgyvendinimo programą, kad galėtume veiksmingai stebėti pažangą ir užtikrinti savalaikį sprendimų priėmimą. Be to, inicijavome projekto sąnaudų ir naudos analizę ir ilgalaikį planą, kuris bus baigtas iki 2024 m. rudens. Ši užduotis labai svarbi siekiant įvertinti projekto
ekonominį gyvybingumą, užtikrinti finansavimą ir optimizuoti projekto įgyvendinimą”, - sakė Marko Kivila, laikinasis „RB Rail" valdybos pirmininkas ir vadovas.
2023 m. trečiąjį ketvirtį su „Rail Baltica“ planuojama pasirašyti ES dotacijos sutartį, pagal kurią bus vykdomi šie projektai:
Estijoje tai geležinkelio sankasos, inžinerinių statinių, aptarnavimo ir (arba) privažiuojamųjų kelių bei kelių sankirtų statyba keliuose Estijos ruožuose, pavyzdžiui, nuo Loonės iki Alu, nuo Harju/Raplos apskrities sienos iki Loonės, Parilos, Juulos, Alu kelių sankryžų ir kt. Geležinkelio sankasos, inžinerinių statinių ir aptarnavimo/privažiuojamųjų kelių nuo Ülemiste iki Soodevahe statybai, statybos priežiūros paslaugos, taip pat žemės įsigijimo ir susijusios procedūros, susijusios su geležinkelio linijos Estijoje tiesimu.
Latvijoje numatyti darbai, susiję su geležinkelio linijų statinių ir kelių statyba, įskaitant sankasos, inžinerinių statinių ir aptarnavimo ir (arba) privažiavimo kelių statybą; sankasos ir susijusių elementų statyba tarptautiniame Rygos oro uoste (RIX), Rygos centrinės stoties Latvijoje statybos darbų tęstinumui ir pirmuoju Iecavos infrastruktūros priežiūros objekto statybos etapui, taip pat žemės įsigijimo ir statybos priežiūros paslaugomis bei vertinimais.
Lietuvoje numatomos lėšos bus skirtos geležinkelio linijos tiesimui nuo Kauno iki Latvijos sienos ir žemės sklypų įsigijimui likusiose „Rail Baltica” atkarpose Lietuvoje.
Projekto lėšas numatoma skirti konsoliduoto medžiagų tiekimo valdymo, geležinkelių infrastruktūros tvarumo sistemos įgyvendinimo, IT infrastruktūros palaikymo ir sprendimų diegimo, „Rail Baltica” geležinkelio veiklos vykdymo konsultanto paslaugų ir kt. veiklų finansavimui.
„Norėčiau nuoširdžiai padėkoti už aktyvią ES paramą projektui „Rail Baltica”, kuris skatina pasitikėjimą ir leidžiantį mums laikytis neseniai priimtoje „Rail Baltica” įgyvendinimo programoje iki 2030 m. nustatytų bendrų projektų terminų. Siekiame įdiegti tvarų transportą regione, stiprinti regioninį susisiekimą, kuris taptų ir svarbia karinio mobilumo priemone,“ – teigė Marko Kivila.
Didelė globaliam projektui „Rail Baltica” rekomenduojama finansavimo suma bus pridėta prie esamo daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų finansavimo, kuris „Rail Baltica” įgyvendinimui užtikrintas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir nacionalinių lėšų. Kartu su naujai patvirtintu papildomu finansavimu „Rail Baltica” projektui iš EITP ir nacionalinio finansavimo jau yra skirta apie 2,7 mlrd. eurų.
ES transporto infrastruktūros politika, remiant investicijas į transporto infrastruktūros statybą ar atnaujinimą visoje Europoje, įgyvendinama pagal EITP transporto programą
