Įsigaliojus draudimui, krovinių srautas į Baltarusiją sumažės dešimtadaliu

Apie draudimą vasario 2-ąją paskelbė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, „Lietuvos geležinkelius“ (LTG) apie tai raštiškai informavo ir NVS šalių, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos geležinkelių transporto taryba, kurios pagrindinė būstinė yra Maskvoje.

Įsigaliojus draudimui traukinių srautas per sieną su Baltarusija sumažės 45-iais sąstatais per mėnesį ir sieks 480-540. Apie 25 proc. jų turėtų sudaryti Lietuvoje suformuoti sąstatai – didžioji jų dalis vyktų į Rusiją, Ukrainą, taip pat Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną. Jais būtų gabenami įvairūs kroviniai, kuriems Baltarusijos sprendimas netaikomas – maisto ir augalinės kilmės produktai, technika, BNS panešė LTG.

Maždaug 55 proc. traukinių (240-270 per mėnesį) sudarys tranzitiniai traukiniai iš Kaliningrado, važiuojantys į Baltarusiją, Rusiją, o per jas – į Kazachstaną ir Kiniją.

Likusį apie 20 proc. srautą sudarys traukiniai iš Klaipėdos uosto, gabenantys krovinius į Rusiją ir Baltarusiją, taip pat Ukrainos ir Kazachstano kryptimis.

Pasak LTG, Baltarusijos draudimas didelės įtakos šiems kroviniams neturės, nes iš Klaipėdos uosto gabenami nedideli naftos ir jos produktų bei trąšų kroviniai.

Minsko draudimas labiausiai atsilieps Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“ ir naftos perdirbėjai „Orlen Lietuva“.

„Orlen Lietuva“ BNS šią savaitę teigė, kad įmonė nukreips Ukrainai skirtus krovinius į Lenkiją per jos valdomą Mockavos terminalą, o „Achema“ sakė, kad produkciją gali nukreipti per Latviją.

„LTG Cargo“ šiemet planavo per Baltarusiją gabenti iki 0,9 mln. tonų naftos ir jos produktų bei maždaug 0,5 mln. tonų trąšų.

Apribojimus Minskas pranešė po to, kai įgyvendindama gruodžio pradžioje įsigaliojusias JAV sankcijas „Belaruskalij“, Lietuvos Vyriausybė nusprendė nuo vasario nutraukti sutartį tarp LTG ir Baltarusijos bendrovės, nes ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų.