Pagal sutartį numatyta naujos krypties išorinį laivybos kanalą išgilinti iki 16 m bei dalį vidinio kanalo šiaurinėje uosto dalyje iki 15,5 m.
„Norint Klaipėdos uostui neužleisti konkurencinių pozicijų, būtina investuoti į infrastruktūros gerinimą ir būti žingsniu priekyje. Uostų gylis yra ypač svarbus faktorius laivybos kompanijoms didinant laivų parametrus. Jeigu pažiūrėtumėme statistiką, vidutinė registrinė laivo, atplaukusio į Klaipėdos uostą, talpa 2014–2021 m. išaugo 35,5 proc. Tad norint, kad uostas ir toliau išliktų konkurencingas ir patrauklus, galėtų priimti pilnai pakrautus didžiausio tonažo laivus, turime jį kryptingai vystyti“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Anot A.Latako, laivybos kompanijoms didinant laivų parametrus ir taip siekiant sumažinti krovinių pervežimo kaštus, jūrų uostams tenka nemenkas iššūkis atitikti kintančius standartus. Klaipėdos uostas kryptingai eina ta linkme.
Planuojama, kad gilinimo darbai prasidės liepą. Pagal su belgų kompanijomis pasirašytą sutartį, gilinimo darbų vertė – 37,3 mln. Eur (įskaitant PVM).
Tai yra vienas iš trijų Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo iki 15,5/16 m gylio etapų, kurie iš dalies finansuojami ES lėšomis. Tam bendrai yra skirta apie 28 mln. eurų ES lėšų.
Didžiulę patirtį atliekant uostų gilinimo ir valymo darbus turinti kompanija „Jan de Nul N.V.“ Klaipėdos uoste ne naujokė. Ši kompanija atliko Klaipėdos uosto išorinio laivybos kanalo gilinimo iki 15,5 m gylio ir Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m gylio (II etapas) darbus, ne kartą yra vykdžiusi Klaipėdos uosto akvatorijos dugno valymo darbus.