„Geras birželio mėnuo, išskirtinis. Tokio birželio neturėjome niekada. Tai yra smagu“, – sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Birželį uoste perkrauta 3,93 mln. tonų, tai 17 proc. daugiau nei pernai birželį. Anot A.Vaitkaus, artėjama prie 4 mln. tonų apyvartos per mėnesį, o tai džiuginantys skaičiai, kuriais galima didžiuotis tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
Krovos apimtis birželį labai padidino išaugusi konteinerių krova. Pirmąjį vasaros mėnesį į Klaipėdą ėmė reguliariai plaukti didžiuliai bendrovės „MSC“ konteineriniai laivai, kurių ilgis siekia per 360 metrų. Generalinių krovinių apimtys birželį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, išaugo 50 procentų.
„Tai fantastinis šuolis“, – sakė A.Vaitkus.
Vasarą krovinių apmažėja
Anot Uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų skyriaus direktoriaus Artūro Drungilo, istoriškai birželio krovos apyvarta būdavo mažesnė nei gegužės.
„Vasaros sezonu uoste visuomet juntamas apyvartos sumažėjimas, bet šis birželis išskirtinis dėl prasidėjusio konteinerių perskirstymo Klaipėdos uoste, į kurį pradėjo plaukti „MSC“ laivai“, – sakė A.Drungilas. Konteinerių krovos augimas birželį siekė kone 86 procentus.
Skaičiuojant sąlyginiais vienetais konteinerių per pusmetį perkrauta 40 tūkstančių daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šie skaičiai padarė didelę įtaką bendriems krovos rezultatams per praėjusį pusmetį.
„Didelis šuolis konteinerių krovoje – „Klaipėdos Smeltė“ dirba pilnomis apsukomis. Noriu įmonei ir toliau palinkėti tokios nerimo plejados šiais metais, priimant ir apdorojant laivus“, – linkėjo Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus.
Įsibėgėja veikla
Esminis konteinerių augimo „kaltininkas“ – konteinerių paskirstymo centras, įkurdintas bendrovėje „Klaipėdos smeltė“. Prieš dešimt metų „Klaipėdos smeltę“ įsigijo kompanija „Terminal Investment Limited“, kurios pagrindiniu savininku yra pasaulinis milžinas „Mediterranean Shipping Company“ („MSC“).
Gegužę „MSC“ sprendimu Klaipėdos uostas įtrauktas į „Australia Express“ ir „Indian Ocean/East Africa Express“ maršrutais plaukiančių okeaninių laivų rotaciją. Į Klaipėdą atplaukę milžiniški laivai čia atgabena tiek Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos rinkoms skirtus krovinius, tiek vadinamuosius „tranšipmento“ konteinerius, kurie sandėliuojami uoste 3–7 dienas ir mažesniais laivais toliau paskirstomi į kitus uostus – Sankt Peterburgą, Taliną, Helsinkį ir kitus kaimyninius uostus.
Bendrai per pirmąjį metų pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta 22,16 mln. tonų krovinių, arba 7,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kuomet rezultatas siekė 20,5 mln. tonų.
Šis rezultatas tarp 11 Rytų Baltijos pakrantėje esančių uostų pagal augimą yra antras po Sankt Peterburgo, kur krovinių per pusmetį išaugo 3,7 mln. tonų, o Klaipėdoje – 1,6 mln. tonų. Kitų uostų krova išlaikė praėjusių metų pirmojo pusmečio apimtis arba sumenko.
Išaugo pajamos
Pasak Uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, intensyvesnė laivyba ir krovos rezultatai atsispindi įmonės finansuose. Uosto direkcija per šešis metų mėnesius surinko 6 proc. daugiau pajamų nei pernai – 30,35 mln. eurų. Vien birželį pajamos išaugo kone penktadaliu iki 5,4 mln. eurų. Tai didžiausios mėnesio pajamos uosto istorijoje.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas prognozuoja, jog visų metų uosto krovos rezultatas bus džiuginantis – augs 5–6 procentais.
„Norėčiau pasidžiaugti, kad Klaipėdos uosto kompanijos viena kitą papildo, pakeičia, padeda. Atsiranda įmonė, kuri patempia uosto krovą į viršų. Šį pusmetį tokia įmonė yra „Klaipėdos smeltė“, kurią norime pasveikinti su ilgai lauktu proveržiu“, – sakė V.Dambrauskas. Prognozuojama, jog šios milžiniškus laivus priimančios bendrovės apyvarta įsibėgėjus paskirstymo centro veiklai pasieks apie 10 mln. tonų per metus vietoj iki šiol krautų 1–2 mln. tonų.
Pernai Klaipėdos uoste per visus metus perkrauta 43,17 mln. tonų krovinių.
