M.Gusarovienė atsakė ir į klausimus dėl šiuo metu vykstančio didžiulio vežimo paslaugų pirkimo konkurso, kurį smulkiųjų vežėjų prašymu sustabdė teismas.
– Ko šiuo metu labiausiai trūksta troleibusais ir autobusais keliaujantiems vilniečiams?
– Neseniai atlikome tyrimą, kuris parodė, kad blogiausiai yra vertinamas transporto priemonių komfortas, techninė būklė, švara. Mums tai aiškus signalas, kad čia reikia skirti daugiausia dėmesio.
Tam turime atnaujinti mūsų autobusų parką. Šiuo metu transporto priemonių trūksta ir turime verstis su tais autobusais, kuriuos turi mūsų parkas. Norime, kad net rytinio ar vakarinio piko metu žmonės važiuotų patogiau. Nebūtinai kiekvienas turi atsisėsti, bet bent jau turėti savo asmeninę zoną.
– Praėjusią vasarą kilo diskusija dėl kondicionierių viešajame transporte. Ar yra vilčių, kad jie atsiras šią vasarą?
Norinčių dirbti kontrolieriais yra nemažai ir daroma atranka. Įvertiname pretendentų praeitį.
– Žiemą visada yra problemų dėl šalčio, o vasarą dėl šilumos. Paprašiau, kad šiais metais į tai būtų atkreiptas dėmesys. Tikrai šią problemą žinome ir ji neprideda patrauklumo viešajam transportui. Kai karšta važiuoti tikrai nėra malonu.
Stengiamės problemą spręsti ir kitais būdais. Mūsų kontrolieriai karštomis dienomis troleibusuose ir autobusuose dalija vandenį. Turime planą per ateinančius 3–5 metus atnaujinti troleibusų ir autobusų parką taip, kad visi autobusai nebūtų senesni nei 10 metų bei turėtų vėdinimo bei šildymo sistemas.
– Paminėjote kontrolierius. Kaip vertinate jų darbą? Ar pati iš viso važinėjate viešuoju transportu?
– Per pastaruosius 7 metus mūsų Kontrolės tarnyba pasikeitė iš esmės. Matome, kad kelis kartus sumažėjo keleivių skundų skaičius. Anksčiau gaudavome po kelis skundus per dieną, o dabar tiek gauname per mėnesį. Daugiausia dėl neaktyvuotų bilietų, bet ne dėl kontrolierių elgesio.
„You Tube“ vaizdeliai neprideda teigiamo įvaizdžio mūsų kontrolei, bet mes visus tokius atvejus ištiriame ir jeigu paaiškėja, kad kontrolierius yra kaltas, mes jį atleidžiame iš darbo.
Beje, norinčių dirbti šį darbą yra nemažai ir daroma atranka. Įvertiname pretendentų praeitį. Daug priimamų žmonių yra buvę pareigūnai, kurie anksčiau išėjo į pensiją. Tai šviesių veidų žmonės su aukštaisiais išsilavinimais.
Kiekvieną dieną mieste dirba po 5 brigadas ir bent vienas iš jų privalo mokėti užsienio kalbą. Kas metus kontrolieriams daromi visuotiniai streso valdymo ir bendravimo su klientais mokymai.
Ir tai dar ne viskas. Kas 2–3 metus daromas darbuotojų vertinimas, kurių metu jie laiko egzaminus. Tikrinamos jų teisinės žinios ir gebėjimas adekvačiai vertinti situacijas.
– Ar „zuikių“ mažėja?
– Jų pagaunama tiek pat, bet tik todėl, kad efektyviau veikia kontrolės sistema. Šiuo metu viskas automatizuota, ranka rašyti nebereikia. Esame prisijungę prie e.baudos sistemos, kuria naudojasi ir policija. Viskas vyksta žymiai greičiau.
Prie penkerius metus bendrame sraute buvo 2–3 proc. zuikių. Šiuo metu jų turime apie 1,5 proc. Tai irgi didelis skaičius. Vienas procentas „zuikių“ keleivių sraute kainuoja apie 300 tūkst. eurų per metus. Už juos galima įsigyti vieną naują autobusą.
– Vilniaus viešojo transporto sistemą slegia skolos. Nesunku prisiminti ir vairuotojų nepasitenkinimą vėluojančiais arba mažais atlyginimais. Jeigu galvojate apie naujas transporto priemones, ar ši problema jau išspręsta?
– Pinigus už bilietus ir kompensacijas vežėjas gauna laiku. Taip, ankstesnės skolos dar tempiasi, bet jos mažėja. Šiais metais miesto viešojo transporto paslaugų biudžetas atitinka mūsų poreikius. Situacija gerėja, todėl ir pradedame galvoti apie parko atnaujinimą. Anksčiau tokių galimybių nebuvo, nes niekas nefinansuodavo įmonės, kuri turi tokias skolas.
– Kaip planuojate tai daryti? Kaip tik šiuo metu vyksta didelis vežimo paslaugų pirkimo konkursas, kurį šiuo metu sustabdė teismas.
– Mums svarbiausia gerinti paslaugos kokybę ir nesvarbu, ar tai bus daroma pasitelkus privačias transporto priemones, ar municipalines. Jei daugiau žmonių iš automobilius persėstų į viešąjį transportą, būtų išspręstos spūsčių, taršos ir kitos problemos.
Dabar rengiama paraiška ES lėšoms transporto priemonėms įsigyti. Taip pat turime suprasti, kad savivaldybės įmonė rinkoje dalyvaus tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir privatūs vežėjai. Siekiame didinti konkurenciją. Bus galima pasitikrinti savo efektyvumą.
Šiame konkurse gali dalyvauti ir savivaldybės įmonė. Niekas jai to nedraudžia.
– Bet šiuo metu tai neįmanoma dėl turimų skolų?
– Šiuo metu ne, bet ateities pirkimuose vienareikšmiškai dalyvauti galės.
– Smulkieji vežėjai skundžiasi, kad jiems konkurso sąlygos nėra įveikiamos.
– Vežėjas nėra tik transporto priemonė. Tai yra ir patirtis, ir įvaizdis, ir kokybės reikalavimai darbuotojams. Mes puikiai žinome, kaip vertėsi privatūs vežėjai Vilniuje iki 2013 m. Dirbdavo ketvirtį etato po 16 val. per dieną. Tai nemotyvuoja nei darbuotojo, nei įmonės kelti savo paslaugų kokybės.
Dabar pretendentai bus vertinami ne tik pagal mažiausios kainos kriterijų. Yra ir ekonominis naudingumas. Papildomi privalumai klientams – interneto ryšys transporto priemonėje, laikas, per kurį jie gali pradėti darbą.
Norisi, kad ateitų patikima įmonė. Mums svarbus ir miesto viešojo transporto įvaizdis. Norisi, kad autobusai nebūtų visų markių vaivorykštė. Taip yra dabar ir tai labai didina kaštus. Parke šiuo metu yra 18 rūšių skirtingų autobusų. Įsivaizduokite, kiek tai skirtingų detalių ir kiek specialistų reikia.
Konkurse gali dalyvauti juridinių asmenų grupė. Mažieji vežėjai gali jungtis ir dalyvauti kaip vienas vienetas.
– Teigiama, kad konkurso reikalavimus atitinka tik bendrovė „Kautra“ arba į Vilnių ateis užsienio bendrovės?
– Taip nėra. Bent trys didelės lietuviškos įmonės gali dalyvauti šiame konkurse. Iš tiesų aktyviai domisi ir užsienio įmonės. Pavyzdžiui, Latvijos.
Tai didelis pirkimas, kuriama kalbama apie milijonus eurus. Kartu, tai labai atsakingas darbas. Negali būti taip, kad vieną dieną vežėjas bankrutuos ar dėl kitų problemų neišvažiuos į gatves. Tai būtų didžiulio masto problema miestui. Mes turime užsitikrinti nenutrūkstamą paslaugą. Todėl reikalavimai tokie.
– Ar įmanoma kada nors viešojo transporto sistemą subalansuoti taip, kad ji nebūtų nuostolinga?
Mano nuomone, 80 proc. nuolaida studentams yra tikrai per didelė.
– Mes priklausome europinei asociacijai, kuri vienija didžiausias Europos sostines. Nei viename mieste nėra taip, kad viešasis transportas nebūtų subsidijuojamas. Tai daroma skirtingais būdais. Dažnai sujungiamos regionų transporto sistemos. Savivaldybės susitaria.
Vilniuje yra kitaip. Dabar jeigu reikia vežti keleivius iš Bendorių, kurie yra už miesto ribos, mes turime didelių problemų, nes ten leisti savo transporto negalime, nors žinome, kad poreikis yra. Viską reikia pirmiausia suderinti su rajono savivaldybe.
– Ar jus tenkina dabar galiojanti bilietų nuolaidų sistema?
– Ne visai. Matome, kad kai kur nuolaidos yra per didelės. Kai kur jas būtų galima didinti. Mano nuomone 80 proc. nuolaida studentams yra tikrai per didelė. 50 proc. būtų kur kas labiau pamatuota.
– Ar artimiausiu metu planuojate naujus maršrutus Vilniuje?
– Mes naudojamės automatine keleivių skaičiavimo sistema. Jeigu matome perpildymą, imamės spręsti problemą. Pavyzdžiui, tokių problemų buvo Pilaitėje rytinio ir vakarinio piko metu. Šis rajonas labai plečiasi, statomi nauji gyvenamieji namai. Nuo vasaros paleidžiame naują maršrutą Pilaitė–Centras.
Planuojame vystyti viešąjį transportą priemiesčiuose, nes taip būtų galima mažinti automobilių srautus mieste. Dabar iš Avižienių žmogus į miestą važiuoja automobiliu, nes dar nemato patogios alternatyvos.
– Ar šiuo metu viešasis transportas Vilniuje pajėgus konkuruoti su nuosavais automobiliais?
– Tam tikromis kryptimis jau dabar važiuoti autobusais yra greičiau nei automobiliu. Kaip tik dabar atliekame eksperimentinius tyrimus ir matome, kad, pavyzdžiui, nuo Perkūnkiemio iki Konstitucijos prospekto viešuoju transportu atvažiuoti yra greičiau. Arba nuo Pilaitės iki Konstitucijos prospekto. Tai priklauso nuo viešojo transporto juostų.
Tiesiog reikia nebijoti ir pabandyti. Apklausos rodo, kad tie žmonės, kurie naudojasi viešuoju transportu, jį vertina žymiai geriau, negu tie, kurie nesinaudoja.
