15min ketvirtadienį rašė, kad už susisiekimo ministrą pastaruoju metu kalba Lenkų rinkimų akcijos lyderis, europarlamentaras Voldemaras Tomaševskis. Trečiadienį jis pareiškė, kad J.Narkevičius nepasirašys sutarties dėl elektrifikacijos konkurso. Pats ministras nėra toks kategoriškas.
Žėrė ilgą nuodėmių sąrašą
Po 15min publikacijos ministras ketvirtadienį skubiai sukvietė į neplanuotą spaudos konferenciją apie geležinkelių elektrifikavimo projektą. Dėl konkurso ministerija vykdė auditą. Ministras ketvirtadienį pristatė audito išvadas.
„Nustatyta, kad šįmet „Lietuvos geležinkeliams“ skirtos valstybės investicijų lėšos beveik nepanaudotos už devynis mėnesius. Visiems projektams panaudoti tik du milijonai eurų, todėl 14 mln. teko grąžinti Finansų ministerijai“, – pradėjo ilgą nuodėmių sąrašą ministras, išvadas skaitęs tik iš dokumento, „kad nebūtų interpretacijų“.
Vilniaus geležinkelio ruožo elektrifikavimui paraiškos konkursui dar nepateiktos, o terminas nukeltas šešis kartus, piktinosi ministras. Dėl kitų ruožų elektrifikavimo taip pat paraiškos nepateiktos, terminai nukelti, priekaištus „Lietuvos geležinkeliams“ žėrė J.Narkevičius.
Ministras taip pat stebisi, kodėl elektrifikavimo projektai sustambinti, projektavimo ir rangos darbai buvo sujungti. Pasak ministro, vidaus audito metu negauta papildomai įrodymų, kad tai leistų sutaupyti lėšų, o projekto terminas nusitęsė, darbai vėluoja.
Pasak ministro, geležinkeliečių darbai turi būti tobulinami, nes jie vėluoja pateikti dokumentus dėl finansavimo. „Yra rizika nepanaudoti ES fondų investicijas“, – apibendrino ministras.
Pagal pirminį projektą, iki 2023 m. gegužės mėnesio „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų elektrifikuoti ruožus, tačiau terminas nukeltas dar metams.
Už darbus sumokėjo dvigubai?
Pasak ministro, galimai dvigubai apmokama už projektavimo darbus. Taigi esą geležinkelininkai, gaudami atlyginimus, dar gavo pajamas iš projektų vykdymo.
„Iš dalyvių nereikalaujama mažinti pasiūlymų kainos“, – toliau žėrė priekaištus ministras.
Elektrifikavimo konkurso konsultantai, pasak jo, kainavo per tris šimtus tūkstančių eurų. „Tikėtina, kad perkamas paslaugas galėjo atlikti geležinkelių darbuotojai savo jėgomis“, – sakė jis.
Be to, įmonė sudarė sutartį su savo įmone pagal vidaus sandorius. Perkami projektavimo darbai, kaip pastebėjo ministras, jau anksčiau galėjo būti įgyvendinti, galėjo būti nupirkti rangos darbai, tačiau sujungus pirkimus įgyvendinimas prasidėjo iš naujo.
Nori pirkimus suskaidyti ir atverti duris Lietuvos įmonėms
„Ateityje tikslinga skaidyti pirkimus“, – pareiškė ministras. 15min ketvirtadienį rašė, kad Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į Vyriausybę su pretenzijomis dėl to.
J.Narkevičius sakė neproteguojantis verslo, tačiau jam keista, kad konkurse iš tiesų negalėjo dalyvauti Lietuvos įmonės.
Ministras pripažino, kad sustambintas konkursas neleido iš esmės dalyvauti Lietuvos įmonėms ir jis tai mato kaip problemą. Pasak J.Narkevičiaus, nugalėtojai gali samdyti lietuviškas kompanijas rangovais, ir taip apeiti viešųjų pirkimų procedūras.
Į patį pirkimo konkursą ministras sako nesikišantis.
Ar jis pasirašys sutartį? „Projektas yra ypatingos svarbos, siekiame gauti visus svarbius atsakymus, per kitą savaitę visus atsakymus žadame gauti“, – sakė jis, tačiau leido suprasti, kad greičiausiai pasirašys.
Beje, auditą atliko ministerijos vidaus audito skyrius, tačiau kas tie asmenys, ministras atsisakė suteikti informaciją.
M.Bartuška: lokomotyvų nepakeisi vidury kelio
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako įsigilinsiantis į ministro pateiktus klausimus. „Viso projekto vykdymo metu nuolat bendradarbiavome su ministerija, išsamiai pristatėme eigą ir rezultatus“, – teigė jis.
Pasak M.Bartuškos, sprendimai dėl konkurso stambinimo buvo priimti turint rimtus argumentus.
„Projektą sujungus į vieną pirkimą galėjome užtikrinti pigesnę projekto eksploataciją dėl tarpusavyje suderintų elementų, mažesnius administravimo kaštus ir, svarbiausia, paties projekto kainą. Pasiūlyta kaina yra bent 20 proc. mažesnė, lyginant su panašiais projektais kitose Europos šalyse. Jau konkurso pradžioje skelbėme, kad ieškome ekonomiškai naudingiausio, o ne pigiausio varianto“, – teigiama jo komentare.
Geležinkelių vadovas turi atsakymą ir dėl projekto suskaidymo. Pasak jo, darbus vykdant atskirais etapais, kyla grėsmė dėl nesuderinamumo, o elektrifikavus tik dalį ruožo jis stovėtų nenaudojamas, nes lokomotyvų vidury kelio nepakeisi iš elektrinio į dyzelinį. „Taigi konkurencinį pranašumą turime tik elektrifikavę visą ruožą nuo Kaišiadorių iki Draugystės stoties Klaipėdoje“, – sakė jis.
Suabejojo ir aplinkos ministras
BNS rašo, kad Aplinkos ministrui „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai maždaug 360 mln. eurų vertės geležinkelio elektrifikavimo konkursas kelia abejonių. Finansų ministras Vilius Šapoka neprognozuoja, kur galėtų būti panaudota 200 mln. eurų europinės paramos, jeigu konkursas būtų nutrauktas.
„Ekspromtu nespėliosiu, kur galėtų būti nukreiptos lėšos, jeigu taip atsitiktų. Aš manau, kad reikia sulaukti galutinių sprendimų ir tik tuomet imsimės spręsti“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį tvirtino V. Šapoka, atsakydamas į liberalo Simono Gentvilo klausimą, kur lėšos būtų nukreiptos, jeigu konkursas būtų nutrauktas.
„Visuomet valdydami riziką ir peržiūrėdami srautus ir kaip sekasi įgyvendinti projektus, mes vertiname rizikas ir tas lėšas periodiškai perskirstome, kiek tai leidžia europiniai apribojimai. Tikrai sprendimas būna po ilgų diskusijų, atsižvelgiant į prioritetus“, – kalbėjo finansų ministras.
K. Mažeika sakė, kad elektrifikavimo konkursas jam sukėlė „abejonių ir klausimų“, visų pirma – dėl vertės, taip pat dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio.
„Jis yra ilgesnis nei galimybė panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Reiškia, prasidengia ir išlipa iš bet kokių rėmų, kurie apriboja Europos Sąjungos pinigų įsisavinimą“, – aiškino „valstiečių“ deleguotas ministras.
„Pati projekto vertė, kuri iš pradžių buvo numatyta 250 mln. eurų, vėliau išaugo iki 360 mln. eurų“, – teigė K. Mažeika.
„Cobra Instalaciones y Servicios“: pasiūlymas netinkamai įvertintas
Antrą vietą konkurse užėmusi, tačiau mažesnę kainą pasiūliusi „Cobra Instalaciones y Servicios“ teigia šiame etape norinti susilaikyti nuo viešų vertinimų ar pareiškimų dėl vykstančių procesų. Kompanijos regiono vadovas Alejandro Just Rodrigo žiniasklaidai išplatintame komentare aiškina, kad įmonė inicijavo ginčą dėl, jų nuomone, netinkamo pasiūlymo įvertinimo.
„Cobra Instalaciones y Servicios“ reikalauja, kad abu dalyviai būtų vertinami pagal tokį patį kriterijų. Šiuo metu vienas dalyvis buvo įvertinas pagal maksimalią galią, kitas – pagal vidutinę galią – ir tai turi lemiamos įtakos galutiniam sprendimui, kurį laikome neracionaliu ir neteisingu“, – pranešime teigia jis.
Pasak A.J.Rodrigo šiuo metu Lietuvos geležinkeliams įmonė yra pateikusi teisinius argumentus. Jis tikina, kad įmonė pasirengusi savo poziciją paaiškinti ir pagrįsti ne tik Lietuvos geležinkeliams, bet ir visuomenei.
„Be to, norime pažymėti, kad neturime abejonių dėl savo galimybių įgyvendinti sutartį. „Cobra Instalaciones y Servicios“ – tarptautine bendrovė, kuri sėkmingai įgyvendino geležinkelių tiesimo ir elektrifikacijos projektus Indijoje, Kinijoje, Izraelyje bei kitose pasaulio šalyse, dalyvavo vystant didžiausią Europos greitojo geležinkelio tinklą Ispanijoje. Ji priklausanti ir didžiausiam statybos rangovui pasaulyje – ACS, kuris 65-iose pasaulio valstybėse turi 182 tūkst. darbuotojų“, – rašoma A.J.Rodrigo komentare.
