„2026 metų terminas Lietuvoje turėtų būti išlaikytas. Tikslas yra įgyvendinti visą projektą, įskaitant ir tą dalį nuo Kauno iki Vilniaus. Kalbame apie galimybę iki 2026 metų pabaigos iš Vilniaus europine vėže nuvažiuoti iki Varšuvos“, – po prezidento Gitano Nausėdos ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikimo žurnalistams teigė J.Neverovičius.
M.Skuodis taip pat pabrėžė, kad nepaisant Estijos pareiškimų, Lietuva laikosi principinės nuostatos, jog projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 metų pabaigos.
„Aš pats praėjusią savaitę turėjau susitikimus ir su Latvijos, ir su Estijos ministrais, dar prieš savaitę su Lenkijos ministru, taip pat praėjusią savaitę turėjome susitikimą ir su už transporto klausimus atsakinga Europos Komisijos nare. Galiu aiškiai pasakyti, lenkai planuoja vėžę iki Lietuvos sienos turėti 2027 metais.Tai reiškia, kad mes turime padaryti viską, kad Kaunas ir Vilnius būtų sujungti su Lenkija iki to paties laikotarpio“, – pabrėžė M.Skuodis.
„Latvijos ministras man taip pat yra pažadėjęs, kad Ryga su Lietuvos siena panašiu laikotarpiu turi būti sujungta“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, Lietuva jau yra pradėjusi „Rail Baltica“ statybas link Latvijos sienos.
„Mes jau vykdome rangos darbus ir čia yra svarbiausia pagal nustatytus terminus viską padaryti, kad 2026 metais jau galėtume keliauti iš Vilniaus ar Kauno į Varšuvą arba Rygą. Labai tikiuosi, kad ir kaimynai lygiai taip pat pasitemps, kad galėtume pasiekti ir juos“, – tvirtino M.Skuodis.
„Rail Baltica Estonia“ valdybos pirmininkas Tonas Grunbergas Estijos dienraščiui „Postimees“ teigė, kad iki 2026 metų projekto įgyvendinti nepavyks dėl lėšų trūkumo ir išaugusių statybų kainų.
M.Skuodis pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva lėšų projektui turi, tik reikia jas investuoti maksimaliai efektyviai, nes kol kas Baltijos šalys yra nepanaudojusios didžiosios dalis finansavimo, kuris projektui buvo numatytas jau pasibaigusioje ES finansinėje perspektyvoje.
„Reikia kalbėti ne apie tai, ko trūks ateityje, o kaip geriausiai panaudoti tas lėšas, kurias mes turime. Natūralu, kad ir statybos kainos auga ir tas finansų trūkumas visam projektui yra, bet aš neabejoju, kad iki to laiko mes rasime tam tikras išeitis su kaimynais, kaip galbūt prioretizuoti kai kuriuos objektus. Gal iš pradžių reikėtų bėgius statyti, o ne maksimalias stotis, kad galėtų objektas pradėti veikti, o tada ir stotys aplinkui atsiras“, – sakė M.Skuodis.
Lietuvos susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė BNS pripažino, kad Lietuvai „Rail Balticai“ taip pat trūksta maždaug 600 mln. eurų, todėl ieškoma finansavimo šaltinių, įskaitant europinius fondus.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ planuojama nutiesti elektrifikuotą geležinkelio liniją, eisiančią nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Buvo planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, tačiau pastaruoju metu brangstant statybinėms medžiagoms ir darbams projekto kaina perskaičiuojama.
