Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas J.Razma socialiniame tinkle „Facebook“ tikino, kad tai jo asmeninis projektas, nesusijęs su konservatoriais, be to, klausimas iškeltas diskusijai.
J.Razma buvo įregistravęs pataisą, kurioje numatyta drausti bedarbiams galimybę užsidirbti iš pavėžėjimo paslaugų – dabar tokios nuostatos nebeliko.
„Atsižvelgdamas į pagrįstą kritiką ir pripažindamas projekte įrašytos nuostatos dėl nuolatinio darbo reikalavimo netobulumą, jos atsisakau ir įregistravau antrą projekto variantą, kur šios nuostatos nėra“, – komentarą atsiuntė J.Razma.
Tačiau į siūlomas pataisas vis tiek įtraukta papildomų kliūčių, kurios paveiktų pavėžėjimo rinką: leidimus turėtų išduoti savivaldybės, nustatyti reikalavimai automobiliams, kad jie būtų įsigyti lizingu arba nuosavi, atitinkantys reikalavimus, kuriuos nustatytų Vyriausybė.
Kiekvienam automobiliui reikėtų gauti po leidimą, jis nebūtų išduodamas, jei dokumentai būtų pateikiami ne visi ar netvarkingi, jei neatitiktų reikalavimų, kurie kol kas nenurodomi.
Pataisą grindė „gerais tikslais“
„Savikritiškai pripažįstu, buvo netobulai buvo įrašyta, tokia pataisa būtų iš esmės uždraudusi studentams darbuotis, nors gal jų ir nėra daug. Tačiau šį klausimą palieku atvirą, mano siūlymas buvo grįstas gerais siekiais – kad tiems, kurie dirba pavežėjimo veikloje, būtų kiek įmanoma užtikrinamos socialinės garantijos ir būtų įforminta kaip nuolatinis darbas. Tai reikia parašyti labiau apgalvotai“, – 15min aiškina J.Razma.
Anot jo, dėl kitų klausimų kyla mažiau ginčų – automobiliams ir vairuotojams turi būti keliami panašūs reikalavimai, kaip ir taksi bendrovėms.
„Reikia, kad ir vairuotojas būtų pakankamai patyręs, automobilis praėjęs techninę apžiūrą. Tai, manau, mažiau diskusijų sukels, bet apskritai reikia padiskutuoti, ar toje rinkoje viskas gerai“, – sako J.Razma.
Jis pripažįsta, kad sąžiningai veikiančioms taksi bendrovėms tokia pataisa būtų naudinga.
„Jei jų konkurentams numatomi tam tikri reikalavimai, ta konkurencija būtų sąžiningesnė. Šis siūlymas kaip tik būtų labai nenaudingos toms taksi bendrovėms, kurios greta taksi veiklos vykdo ir pavežėjimo veiklą.
Kita vertus, toms civilizuotai dirbančioms bendrovėms kaip „Uber“, tikiuosi, kad tie siūlymai nieko ypatingai naujo neiškelia. Gavau iš „Uber“ visiškai ramų laišką, kur teigiama, kad tie reikalavimai galbūt ir nereikalingi, nes jie patys savarankiškai nustatę reikalavimus ir automobiliams, ir vairuotojams, ir dėl darbo laiko. Bet turi būti reikalavimai ir teisės aktuose“, – dėstė J.Razma.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „projektą rengti paskatino siekis užtikrinti sąžiningesnę taksi ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį paslaugas teikiančių bendrovių konkurenciją, užtikrinti būtiną pastarųjų bendrovių kontrolę“.
Anot J.Razmos, pavėžėjimo paslaugos įteisinimas atliktas skubotai, be kaštų naudos analizės, tam nemažai įtakos turėjo „ketinimą Lietuvoje investuoti pareiškusi šią paslaugą teikianti stambi tarptautinė bendrovė“.
„Praėjus maždaug dvejiems metams tikslinga įvertinti pavėžėjimo paslaugos veikimą ir padaryti būtinas teisinio reguliavimo korekcijas“, – tikina J.Razma.
Jis tikina, kad teikiami siūlymai pirmiausia susiję su eismo saugumu.
„Įvedus automobilių, kuriais vykdoma pavėžėjimo paslauga, identifikavimo priemones bus užkirstas kelias išvengti nustatyto techninės apžiūros periodiškumo automobiliams, vežantiems keleivius komerciniais tikslais. Kartu bus palengvinta kontroliuojančių tarnybų veikla, kuri šiuo metu iš esmės neįmanoma. Eismo saugumui taip pat pasitarnaus ir vairavimo stažo nustatymas“, – pasiūlymus vardija parlamentaras.
Kodėl nereikėtų vairuoti bedarbiams, J.Razma taip pat aiškino – įteisinant tokias paslaugas buvo motyvuojama tuo, „kad tai yra būdas dirbantiesiems „prisidurti“ prie esamų pajamų“. Politikui nepatinka, kad kai kuriems vairuotojams tai jau tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu.
„Pastebėtina, kad daugumai pavėžėtojų tai tapo pagrindiniu darbu, o automobiliai nuomojami iš fizinių asmenų ir net su samdomo darbo požymiais. Netgi dalis taksi bendrovių ėmė naudotis „pavėžėjimo“ modeliu. Todėl yra siūloma griežtai atskirti taksi ir pavėžėjimo paslaugas bei nustatyti, kad pavėžėjimo paslauga gali būti teikiama tik nuosavu arba pagal lizingo sutartį turimu automobiliu“, – siūlė J.Razma.
Jis aiškino, kad ir dirbantys pavėžėtojai privalo būti pailsėję nuo pagrindinio darbo, todėl neturėtų vežioti per daug. Be to, reikia aiškiau atskirti, kur taksi, o kur pavėžėjimas.
„Taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikimo atskyrimas taip pat apsaugos ir nuo keleivių klaidinimo. Juk šiuo metu labai dažnas atvejis, kai keleivis skambina į taksi dispečerinę, o pas jį atvyksta „pavėžėjas“. Esami šių paslaugų teikimo teisinio reguliavimo trūkumai sukelia ir nesąžiningos konkurencijos padarinius“, – mano J.Razma.
Jis vertina, kad jokių neigiamų tokių įstatymo pataisų pasekmių nebūtų – priešingai, konkurencija būtų sąžiningesnė.
Žilvinas Šilėnas: bedarbiams uždraus dirbti
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas socialiniame tinkle „Facebook“ pasipiktino tokiu J.Razmos siūlymu.
„Bedarbiams uždraus dirbti. Naujas politikų projektas. Jei neturite nuolatinio darbo – negalėsite uberiauti. Žodžiu, jei žmogus neturi darbo ir pragyvena pavėžėdamas kitus žmones, sumokėdamas mokesčius, valdžia – uždraus. Dar daugiau. Net jei turėsite nuolatinį darbą, valdžia nustatys, kad jei nesate „pailsėjęs“ nuo nuolatinio darbo, tai uberiauti irgi negalėsite“, – nuostabos neslepia Ž.Šilėnas.
Anot jo, toks įstatymo projektas pakenktų visiems: ir žmonėms, kurie važinėja „Uber“ ar naudodami kitas platformas, ir vairuotojams.
„Ir kas gi čia tai siūlo? Konservatoriai, o konkrečiai – Jurgis Razma. Ar čia tas žymusis konservatorių planas, kaip nugalėti valstiečius? Pasiūlant dar daugiau draudimų? Kai turi tokius dešiniuosius, tai kam tie kairieji“, – pyko Ž.Šilėnas.
J.Razma atsikirto, kad tai diskusija.
„Čia kritikuotą nuostatą laikau diskusine ir vertinsiu dėl jos pateiktus argumentus, nemėgindamas jos kategoriškai ginti, taip pat laukiu duomenų iš „Sodros“, kaip atrodo tų uberiaujančiųjų ir niekur kitur nedirbančiųjų socialinio draudimo įmokos. Taip pat mano asmeninių siūlymų prašyčiau neapibendrinti iki kokių nors konservatorių programinių dalykų. Čia yra mano asmeninis projektas, mūsų frakcijoje nederintas“, – atrašė Ž.Šilėnui J.Razma.
