„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų, už kurio statybas Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“. Tai 870 km ilgio pilnai elektrifikuota Europinės geležinkelio linija.
Anot pašnekovo, projektas turi ambicingą tikslą sukurti naują ekonomikos koridorių, apimantį penkias Europos Sąjungos valstybes – ne tik Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet taip pat Lenkiją bei netiesiogiai – Suomiją. Integruojant Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą, siekiama pašalinti trūkstamą geležinkelio jungtį. Tai ES Šiaurės jūros–Baltijos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriaus dalis.
„Pavyzdžiui, kelionė nuo Vilniaus iki Rygos truks mažiau nei 2 valandas, o Taliną bus galima pasiekti per mažiau nei 4 valandas. Geležinkelio linija suteiks ne tik didesnes susisiekimo galimybes šalyje, bet ir tarpvalstybiniu mastu“, — kalbėjo jis.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad naujoji jungtis teigiamai paveiks ir tokias sritis kaip verslas, švietimas, žmonių užimtumas, sveikatos priežiūra ir netgi kultūrą bei pramogas. Be to, 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linija „Rail Baltica“ taip pat taps inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos platforma.
„Siekiama užtikrinti nuoseklią susijusių pramonės šakų, įskaitant turizmo, pradedančiųjų įmonių, logistikos centrų ir kitų, plėtrą. Be to, tikimasi, kad greitos ir patikimos krovinių krovos paslaugos, veikiančios pagal atviros konkurencijos taisykles, užtikrins geresnį patekimą į Europos rinką ir integruos Baltijos regioną į pasaulinį logistikos tinklą“, — toliau paaiškino M.Narmontas.
Pasak „RB Rail AS“ Lietuvos filialo vadovo, papildomi svarbūs projekto elementai — tai saugumas ir poveikis aplinkai. „Rail Baltica“ yra Europos karinio mobilumo dalis, prisidedanti prie regiono saugumo. Be to, būdama visiškai elektrifikuota, palyginti su kitomis transporto priemonėmis, „Rail Baltica“ sumažins CO2 kiekį, todėl tikimasi, kad tai prisidės prie klimato kaitos švelninimo.
„Matome, kad 2020 m. mums pavyko išlaikyti tvirtą politinį vaidmenį nacionaliniu ir ES lygiu. Šis projektas išlieka reikšmingas COVID-19 sukeltos pandemijos atsigavimo elementas ir yra būsimos Baltijos regiono plėtros variklis“, — teigė jis.
Paprašytas papasakoti, kaip „Rail Baltica“ projektą sekasi įgyvendinti kaimyninėje Latvijoje, pašnekovas pasidžiaugė, kad pernai rudenį pradėtos Rygos centrinės stoties rekonstrukcija ir susijusių infrastruktūros statinių statybos darbai. Netrukus, pasak M.Narmonto, prasidės „Rail Baltica“ stoties, esančios šalia Rygos Tarptautinio oro uosto (RIX), statybos darbai. Be to, nepaisant COVID-19 keliamų iššūkių, visose keturiose pagrindinėse atkarpose projektavimo darbai yra pasistūmėję į priekį. Be to, pridūrė, vyksta dviejų infrastruktūros priežiūros statinių ir Salaspilio krovinių terminalo projektavimo paslaugų pirkimai. Taip pat ruošiamasi regioninių stočių planavimo ir projektavimo pirkimams.
„Siekdami informuoti apie būsimus projektus ir užmegzti dialogą, aktyviai dirbame su vietos savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis ortganizacijomis. Ypač Rygoje, kur miesto ribose, šalia esamos 1520 mm pločio geležinkelio vėžės infrastruktūros, yra vystoma „Rail Baltica“, — pasakojo M.Narmontas.
Į priekį sparčiai pasistūmėjo ir estai. Čia, kaip paaiškino pašnekovas, pernai pradėtas paskutinės – Pernu – atkarpos inžinerinis projektavimas. Projektą Estijoje įgyvendinančioji „Rail Baltic Estonia“ yra pabaigusi skirtingų objektų – Pernu tarptautinio keleivių terminalo, Pernu krovinių stoties, tarptautinio Ülemiste keleivių terminalo, Muuga krovinių terminalo – projektavimo paslaugų pirkimus. Tai buvo atlikta praėjusiais metais.
„Šių metų pradžioje baigtas Saustinõmme viadukas“, — kaimyninės šalies pasiekimus vardijo pašnekovas ir pridūrė: „Norime ir toliau skatinti geležinkelių transporto teikiamą naudą, ir per šiuos metus, kada Europos Komisija 2021 m. yra paskelbusi Europos geležinkelio metais. Pagrindinės geležinkelio linijos projektavimas yra tęstinis darbas. Ruošiamasi projektavimo paslaugų konkursams dėl infrastruktūros valdymo įrenginių ir riedmenų priežiūros depų.“
Beje, jis priminė, kad praėjusių metų pabaigoje „Rail Baltic Estonia“ paskelbė septynių gyvūnų žaliųjų tiltų ir septynių kelių viadukų rangos darbų konkursus. Šiais metais toliau tęsiamas regioninių stočių ir stotelių projektavimas. Pasak M.Narmonto, taip pat kuriamos poveikio aplinkai mažinimo priemonės.
„Ülemiste ir Pernu tarptautinių keleivinių terminalų projektavimo darbai turėtų baigtis šiemet ir tuomet prasidės konkursai statybos darbams atlikti“, — tęsė „RB Rail AS“ Lietuvos filialo vadovas.
Paklaustas, kokie darbai šiose šalyse planuojami ateityje, M.Narmontas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. didžiausias dėmesys sutelktas į pasirengimą didelio masto statyboms. Tai apims šio tarptautinio projekto įgyvendinimo plano suderinimą su turimomis finansinėmis perspektyvomis ir ilgalaikiu ES biudžetu. Taip pat pagrindinės geležinkelio linijos statyboms būtinų medžiagų ir jos dalių aprūpinimu. Šiais metais planuojamų pirkimų vertė viršys 2 mlrd. Eur.
„Nors vis dar tęsiasi pandemija, sulėtinusi daugelį pramonės šakų, „Rail Baltica“ projektas daro didelę pažangą. Projektas yra pažengusio projektavimo etape, kai daugiau nei 640 km iš 870 km „Rail Baltica“ geležinkelio linijos yra projektuojama. Įsipareigojimas pradėti naudotis visose trijose Baltijos šalyse 2026 m. vis dar galioja. 2017 m. atliktoje kaštų ir naudos analizėje apskaičiuota, kad visos „Rail Baltica“ investicijos Baltijos šalyse sieks mažiausiai 5,8 mlrd. Eur., o iki 85 proc. jų finansuos ES. Šiuo metu yra pasirašytos sutartys už 675 mln. Eur.“, — detalėmis pasidalijo pašnekovas.