Nors kai kam gali atrodyti, kad traukiniai — praėjusio šimtmečio transportas, svarbu suprasti, kad tai ir ateities susisiekimo priemonė. Statistika išties iškalbinga. Geležinkelių sektoriuje naudojama daugiau kaip 20 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių, o 4 iš 5 traukinių yra varomi elektra. Remiantis „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analize, įgyvendinus projektą pasaulinio atšilimo mažinimo nauda Lietuvai per 30 metų pasieks apie 1,40 mlrd. eurų, o kitos oro taršos mažinimo nauda Lietuvai tuo pačiu laikotarpiu sieks apie 1,5 mlrd. eurų.
Pasaulinio atšilimo mažinimo nauda Lietuvai per 30 metų pasieks apie 1,40 mlrd. eurų.
Anot dr. V.Puodžiuko, susisiekimo „darną“ suprantame kaip ekologišką multimodalinio transporto sistemos funkcionavimą. Labai svarbi sąlyga, pasak jo, yra sistemos ekonomiškumas, galimai mažiausias neigiamas poveikis aplinkai ir tvari sistemos eksploatacija.
„Šiandien, moderniame pasaulyje, labai svarbu suderinti visuomenės, aplinkos apsaugos ir ekonomikos augimo poreikius. Mes privalome rasti sprendimus, kurie spręstų gyvenimo būdo, pasaulinio atšilimo proceso keliamas problemas ir užtikrintų ekonomikos augimą. Sprendimas – darnioji plėtra, įvertinanti socialinius, ekologinius ir ekonominius faktorius“, — teigė jis ir pridūrė, kad darnioje susisiekimo infrastruktūros sistemoje labai svarbu įvertinti keleivių srautus, krovinių dydį, kelionės trukmės (greičio) poreikį, pervežimų kaštus bei eismo įvykių riziką.
Pasak pašnekovo, nagrinėjant „Rail Baltica“ jungties tarp Baltijos šalių ir Vakarų Europos tiesimo galimybių studiją matyti, kad šis greitojo geležinkelio koridorius, sukūrus patrauklią rinkodarą, ženkliai sumažintų transporto nuostolius, sutrumpintų kelionės laiką, sumažintų eismo įvykių riziką ir neigiamą transporto poveikį aplinkai.
Geležinkelio transportas skiriamas intensyviems keleivių srautams ir dideliems krovinių kiekiams pervežti.
Dr. V.Puodžiukas paaiškino, kad geležinkelio transportas skiriamas intensyviems keleivių srautams ir dideliems krovinių kiekiams pervežti. Europos Komisijos (EK) išleistoje „Baltojoje knygoje“ jis rekomenduojamas taikyti, kai krovinių pervežimo atstumas viršija 300 kilometrų bei nebūtina didelė skuba.
Beje, įdomu tai, kad greičiausiu transporto būdu laikoma aviacija, tačiau keliauti ar krovinius gabenti lėktuvais — taršiausias, daugiausiai kuro naudojantis pasirinkimas. Antras pagal kuro sąnaudas yra kelių transportas, pasakojo pašnekovas. Trečia vieta tenka geležinkeliams. Pasak dr. V.Puodžiuko, mažiausių kuro sąnaudų vienam keleiviui ar vienai tonai krovinių pervežti reikalauja vandens transportas.
„Vertinant visuomenės poreikius, savaime suprantama, kad keleivių ar krovinių srautas taip pat turi didelę įtaka pasirenkant transporto priemonę multimodaliniame transporto tinkle. Vežant tik 5 keleivius traukiniu ar laivu, be abejo, bus didesnis neigiamas poveikis aplinkai nei šiems 5 keleiviams keliaujant automobiliu“, — svarstė jis.
„Puiku, kai kiekviena transporto rūšis multimodaliniame transporto tinkle atlieka tik sau būdingą rolę. Tuomet galime kalbėti apie susisiekimo sistemos darną. Visos šiuolaikinio transporto rūšys sparčiai tobulinamos ir jų neigiamas poveikis aplinkai sparčiai mažėja“, — kalbėjo dr. V.Puodžiukas bei pastebėjo, kad geležinkelių transportas ypač efektyvus, kai sparčiai auga gyventojų tankumas (dideli keleivių srautai) arba keliaujama didelius atstumus.
Pašnekovo žodžiais kalbant, Lietuvai integruojantis į ES auga poreikis keliauti, o stiprėjant šalies ekonomikai, reikia tikėtis, augs ir gyventojų skaičius. Dr. V.Puodžiukas pateikia paprastą pavyzdį: „Jau šiuo metu Lietuvoje puikiai funkcionuoja keleiviams skirtas geležinkelio maršrutas Vilnius-Kaunas. Šalia jo plėtojant modernias, apsaugotas nuo triukšmo gyvenvietes ar verslo ir rekreacijos zonas, turėtume labai patrauklią urbanistinę infrastruktūrą ir galėtume, bent iš dalies, atsisakyti automobilių.“
„Labai norėčiau tikėti, kad netolimoje ateityje, nutiesus „Rail Balticą“, modernūs greitieji traukiniai, šiuo metu jungiantys Londoną, Paryžių, Briuselį, pasieks ir didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, bei Kauną“, — baigiantis pokalbiui mintimis pasidalijo pašnekovas.
Elektriniai traukiniai – gamtai draugiška susisiekimo sistema
Kalbant apie tvarias susisiekimo priemones verta žinoti, kad Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 metams numatytas geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas. Aplinkos ministerija nurodo, jog iki 2027 m. 814 kilometrų geležinkelio bus elektrifikuojama ir jais pervežama 70 proc. traukiniais vežamų krovinių. Didinant šalies atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, elektrifikuotos geležinkelio linijos taps vis ekologiškesne keliavimo alternatyva.
Elektrifikuotos geležinkelio linijos taps vis ekologiškesne keliavimo alternatyva.
Remiantis ministerijos informacija, neseniai pristatyta ilgalaike Nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarke siekiama užtikrinti, kad iki 2050-ųjų didžioji dalis keleivių vidutinius nuotolius įveiktų būtent elektriniais traukiniais. Taip pat siekiama užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. daugiau kaip 300 km keliais vežamų krovinių būtų gabenama kitų rūšių transportu – geležinkelių arba paviršinio vandens transportu.
