Trečiadienį Vilniaus savivaldybės taryboje turėjo būti svarstomas siūlymas dar 4 mln. eurų padidinti savivaldybės įmonės „Start Vilnius“, valdančios „Air Lituanica“, įstatinį kapitalą. Piniginį įnašą sudarytų 2 mln. eurų ir dar tiek pat sudarytų nekilnojamasis turtas.
Milijonų reikia nuostoliams padengti
Tačiau iš tarybos posėdžio darbotvarkės klausimas laikinai buvo išbrauktas. Tarybos narys konservatorius Valdas Benkunskas net neabejoja, kad jis bus apsvarstytas iki balandžio 20 dienos, kai pradės dirbti nauja miesto taryba.
„Paprastai didinome 2-3 mln. Lt, o dabar išeina 14 mln. Lt. Mes paklausėme, iš kokių lėšų tai bus daroma.
Neoficialiai buvo pasakyta, kad pinigai yra skiriami metams veiklos nuostolių padengimui. Vėliau šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Iki balandžio 20 dienos, kai prasidės naujos tarybos kadencija, šis klausimas tikrai bus apsvarstytas“, – sakė V.Benkunskas.
Premjeras turi neįvardytų investuotojų
Tuo pačiu metu premjeras Algirdas Butkevičius su Žinių radiju pasidalijo mintimis, kad Vyriausybė yra pasirengusi prisidėti prie nacionalinio vežėjo kūrimo, kuriuo yra suinteresuoti ir keli užsienio investuotojai.
„Galiu pasakyti, kad mes laukiame dabar, kol pasibaigs rinkimai Vilniaus mieste. Mes turime keletą planų, kaip turėti aiškią oro linijų kompaniją ir manau, kad Vyriausybė yra pasiruošusi, jei ateis rimtas investuotojas, prisidėti prie tos programos sukūrimo“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
15min.lt kalbinti pašnekovai sakė, kad būtų logiška nacionalinį vežėją kurti „Air Lituanica“ pagrindu, tačiau įspėja, kad tai bus nuostolingas projektas, o užsienio investuotojų „susidomėjimas“ jiems kelia abejonių.
Reikalingas, bet sunkiai įgyvendinamas planas?
Užsakomųjų skrydžių „Small Planet Airlines“ vadovas Vytautas Kaikaris laikosi nuomonės, kad nacionalinis vežėjas Lietuvai yra reikalingas, tačiau jis netiki, kad bus priimtas tam reikalingas politinis sprendimas.
Bus ta pati istorija, kaip dabar yra su „Air Lituanica“, tik nebe su savivaldybės pinigais, o su valstybės iždu. Daugiau niekas nuo to nepasikeis – tik kišenė bus platesnė nei savivaldybės, – sakė V.Kaikaris.
„Sunkiai patikėsiu, kad toks sprendimas gali būti priimtas. Kaip gali A.Butkevičiaus Vyriausybei apsimokėti nuspręsti daryti nacionalinį vežėją? Nes kas tai yra nacionalinis vežėjas? Tai yra daug metų į priekį užprogramuoti nuostoliai. Tuos nuostolius reikės nuolat dengti, subsiduoti.
Bus ta pati istorija, kas dabar yra su „Air Lituanica“, tik nebe su savivaldybės pinigais, o su valstybės iždu. Daugiau niekas nepasikeis – tik kišenė bus platesnė nei savivaldybės“, – 15min.lt sakė V.Kaikaris.
Jis taip pat netiki, kad užsienio kompanijos norėtų investuoti į nacionalinio vežėjo projektą: „Kiek yra tokių kalbų buvę anksčiau, nieko realistiško neišsirutuliodavo. Man nesitiki. Kam privačiam kapitalui į tai veltis? Nebent tie verslininkai dideli optimistai.“
Jeigu Vyriausybei vis dėlto užtektų ryžto kurti nacionalinį oro vežėją, gudru būtų jį kurti „Air Lituanica“ pagrindu, o ne viską pradėti nuo pradžių.
„Air Lituanica“ infrastruktūrą turi tinkamą, čia tik labiau yra klausimas nuostolių dengimo ir nuolatinio investavimo“, – sakė V.Kaikaris.
Panašios nuomonės laikosi ir liberalas, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Verslo sprendimas ar politinė parama?
„Būti pelningais ir sėkmingais su kelių lėktuvų parku yra neįmanoma. Didelės investicijos į šią kompaniją lemtų, kad padidėtų orlaivių parkas ir galima būtų tikėtis ilgalaikėje perspektyvoje sėkmingos veiklos.
Kad neatsitiktų taip, kad valstybė perima kompaniją savo žinion, paskiria vėl dotaciją, ji kuri laiką ją naudoja ir išnaudoja, o per tą laiką taip ir neatsiranda privataus investuotojo Tai yra blogiausias scenarijus“, – 15min.lt sakė E.Masiulis.
Kita vertus, jeigu „Air Lituanica“ taip ir liks savivaldybės žinioje, jos perspektyvos nėra šviesios.
„Jeigu atsirastų rimtas privatus užsienio investuotojas, tai tikrai apsidžiaugčiau ir manau, kad tai įmonei būtų išsigelbėjimas. Kitu atveju, be privataus investuotojo, labai abejoju ilgalaike tokios įmonės perspektyva, nes vis tiek kažkada nebeišeis dotuoti“, – sakė E.Masiulis.
Pasak jo, užsienio investuotojai kelia pradinę sąlygą, kad oro bendrovė, į kurią jie ketina investuoti, bent jau dirbtų nenuostolingai.
Labai abejoju ilgalaike įmonės be privataus investuotojo perspektyva, nes vis tiek kažkada nebeišeis dotuoti, – sakė E.Masiulis.
„Kol kas nepavyksta to padaryti, dėl to Vilniaus mokesčių mokėtojai ir įmonės įvairios yra priverstos duoti tam tikras injekcijas, paskolas beprocentes tam, kad šita įmonė galėtų toliau veikti“, – sakė E.Masiulis.
Jam labai įdomu būtų sužinoti, apie kokias užsienio įmones, norinčias investuoti į Lietuvos nacionalinį vežėją, kalbėjo premjeras.
„Tai yra per daug brangiai kainuojantys dalykai. Man atrodo, kad reikia atsakingai žiūrėti į šios įmonės veiklą ir jos perspektyvos neturi tapti rinkiminės kampanijos manipuliacijos dalimi.
Ar čia sutapimas, ar ne, nežinau. Premjeras pasako apie užsienio investuotojus, būtų įdomu sužinoti detaliau, nes kol kas visi bandymai pritraukti investuotojų buvo nesėkmingi, nes įmonė neišsikapsto iš nuostolingos veiklos, ir neįmanoma iš jos išsikapstyti, kol nėra didelės finansinės investicijos“, – sakė E.Masiulis.
G.Žiemelis: rimti privatūs investuotojai neateis
Išvada tik viena – privačių investuotojų neatsiras, arba jie bus trumpalaikiai, ir tai bus nepatyrusios įmonės, – sakė G.Žiemelis.
„Air Lituanica“ galimybe rasti užsienio investuotoją netiki ir „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gedimiras Žiemelis.
Pasak jo, Lietuva yra per maža rinka, o jos keleiviai – ne tie, kurie galėtų susimokėti už skrydžius, naudingus šalies ekonomikai.
„Išvada tik viena – privačių investuotojų neatsiras, arba jie bus trumpalaikiai, ir tai bus nepatyrusios įmonės. Teoriškai, galima būtų prisivilioti „Etihad Airways“ ar panašią bendrovę, bet tokiu atveju „Air Lituanica“ turi nugriebti dalį Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos keleivių srautų ir turėti bent 1,5–2 mln. keleivių per metus. Bet ir tokiai plėtrai reikia investicijų“, – sakė G.Žiemelis.
Yra išeičių
V.Kaikaris 15min.lt pasakojo, kad nacionalinių avialinijų naudą apskaičiuoti yra sunku. Pati bendrovė gali veikti nuostolingai, tačiau valstybės investuoti pinigai į šalį gali sugrįžti per kitus ekonomikos sektorius, paskatinti užsienio investicijas.
„Stebėdamas pasaulinę oro pervežimų rinką, galiu tvirtai pasakyti, kad netikiu, jog galima surasti privačių investuotojų oro linijoms. Lietuvoje nėra pakankamo natūralių keleivių ir krovinių srauto, taip pat nėra daug „brangių“ keleivių. Aplinkinės rinkos yra konkurencingos, tačiau norint nukreipti keleivių srautus iš jų per Lietuvą reikės ir laiko, ir pinigų“, – kalbėjo G.Žiemelis.
Jis pabrėžė, kad net ir pigių skrydžių aviakompanijos gauna dotacijų iš regioninių valdžios institucijų, nors vartotojai mano, kad jos užsirba vien todėl, kad iš keleivių ima pinigus už visas papildomas paslaugas.
„Jeigu „Air Lituanica“ veiks taip pat, kaip visos kitos ES oro linijos, ją visuomet bus brangu išlaikyti. Tačiau, jeigu vadovai įsiklausytų į ekspertų nuomonę, būtų galima jos veikimą ir vystymą atpiginti.
Pavyzdžiui, „Air Lituanica“ galėtų pasirinkti mažiau populiarų lėktuvo tipą, kuriam trūksta reklamos (pvz., kinų gamybos modelį), jį galima būtų gauti itin patraukliomis sąlygomis ir taip sumažinant išlaidas lėktuvo valdymui, kurios sudaro 12 proc. visų oro linijų kaštų“, – kalbėjo G.Žiemelis.
Jei „Air Lituanica“ pilotai dirbtų papildomus darbus, visos šios galimybės leistų tikėtis mažesnių kaštų, – sakė G.Žiemelis.
Jis pasiūlė ir dar vieną išeitį „Air Lituanica“ – pastatyti nuosavą keleivių terminalą ir jame teikti papildomas paslaugas, skirtas savo generuojamam keleivių srautui, tokias kaip „Duty free“ ir pan.
„Galiausiai, jei „Air Lituanica“ pilotai dirbtų papildomus darbus (kaip VĮ „Oro navigacija” ar pan.), visos šios galimybės leistų tikėtis gerokai mažesnių kaštų ir netgi papildomų pajamų“, – sakė G.Žiemelis.