„Startuojame ir pradedame esminį etapą viename didžiausių projektų visame regione, „Rail Baltica“ sujungiant Kauno stotį su intermodaliniu Kauno terminalu. Darbai vyksta, projektas sėkmingai veržiasi į priekį“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
„Tikimės, kad tai bus didelė paskata Lietuvos verslui, įmonėms, kurios šiuo metu veža savo prekes į Europą, pereiti ant geležinkelio ir atvežti krovinį su konteineriais Palemone, užkrauti juos ant geležinkelio ir sėkmingai vežti švariu transportu, kuris turi daug privalumų“, – sakė M.Bartuška.
Pasak ministro, šis terminalas bus labai svarbus tiek Lietuvos ekonomikai, tiek visam projektui.
„Kaip logistikos akumuliuojantis centras Kaune, vaidins nemažą rolę ekonomikoje ir pagrįs, kad „Rail Baltica“ kaip projektas yra ekonomiškas ir pagrįstas“, – sakė R.Masiulis.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių krovos centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.
„Tai bus didžiausias „Rail Baltica“ krovos taškas“, – sakė bendrovės Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovas Karolis Sankovskis.
Užtikrintas finansavimas atkarpai link Vilniaus
Susisiekimo ministro teigimu, pavyko užtikrinti finansavimą ir „Rail Baltica“ atkarpai nuo Kauno iki Vilniaus. Artimiausiu metu tikimasi pradėti ją projektuoti.
„Norėtume šiais arba kitais metais pradėti projektavimą Vilniaus-Kauno jungties, nes ji yra neatsiejama „Rail Baltica“ jungtis, kuriam jau esame užsitikrinę finansavimą“, – sakė ministras.
Vis dėlto, pasak jo, neramina tai, kad šiai atkarpai yra suteiktas kitoks statusas, turintis mažesnį prioritetą.
„Nors Vilniaus jungtis ir yra gavusi finansavimą, bet jos traktavimas yra šiek tiek kitoks nei viso projekto ir mes kalbamės su Komisija (Europos Komisija – BNS), kad tas traktavimas būtų lygiai toks pats (...). Be abejo, tada garantijos žymiai didesnės, nors turime garantijas, kad pinigai Vilniaus jungčiai bus““, – sakė R.Masiulis.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, šiuo metu paskelbtas atkarpos specialiojo plano rengimo konkursas, jos statybą planuojama pabaigti iki 2025 metų.
Vadina „Rail Baltica“ aukso amžiumi
Bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdybos narys Ignas Degutis sako, kad šiuo metu „Rail Baltica“ išgyvena aukso amžių, nes turi visų šalių palaikymą.
Tai bus didžiausias „Rail Baltica“ krovos taškas, – sakė K.Sankovskis.
„Šiuo metu yra „Rail Baltica“ aukso amžius. Visos šalys politiškai pritaria ir stumia projektą į priekį. Labai padėjo Suomijos prisijungimas prie „Rail Baltica“ projekto, nes šalys suprato, kad projektas tikrai bus įgyvendintas“, – sakė jis.
„Nauja Estijos Vyriausybė taip pat patvirtino projektą kaip prioritetinį, Latvijos Vyriausybė labai smarkiai remia šį projektą, Lenkijos pusėje taip pat turime gerą palaikymą, Lietuvoje – tiesiog nuostabu, nes „Lietuvos geležinkeliai“ tikrai įgyvendina projektą laiku ir kokybiškai“, – kalbėjo „RB Rail“ atstovas.
Pabaigus visą „Rail Baltica“ projektą, šia vėže traukiniai važiuos 249 km per valandą greičiu visose trijose Baltijos šalyse. Tikimasi, kad pavyks susitarti, jog toks greitis būtų išlaikytas ir iki Elko Lenkijoje.
Pasak I.Degučio, šiuo metu su Lenkijos atstovais aptarti darbų susitinkama kartą per mėnesį.
„Kalbame apie Lietuvos-Lenkijos sienos susikirtimo tašką, detaliai analizuojame techninius parametrus, kad traukinys be sustojimo važiuotų nuo Kauno iki pat Varšuvos“, – sakė jis.
Viso projekto vertė turėtų siekti 5,8 mlrd. eurų. Šiuo metu pradedamas „Rail Baltica“ projektavimas. Per dvejus metus truksiantį procesą, kurio metu bus projektuojamas kiekvienas sprendinys, jo kaštai, pasak I.Degučio, bus dar kartą perskaičiuojami.
Planuojama, kad projekto ekonominė grąža Baltijos šalims sieks 16-18 mlrd. eurų.
Vietoj pervažų įrengs tunelius
Dėl pradedamų darbų nuo gegužės 22 dienos iki rudens šioje atkarpoje bus uždarytas traukinių eismas.
„Artėjant vasarai dalinai nutrauksime eismą ir kol kas traukiniai vyks tik iki Palemono“, – sakė M.Bartuška.
Visoje 9 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Kauno iki Palemono laikinai uždarius traukinių eismą, bus rekonstruojamas unikalus XIX amžiuje pastatytas Kauno geležinkelio tunelis, jame bus įrengtas sugretintas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis.
Taip pat bus naikinama probleminė Amalių pervaža, o vietoj jos statomas didžiausias „Rail Baltica“ projekto statinys – keturių arkų požeminis tunelis automobiliams, pėstiesiems ir dviratininkams.
Panaikinus Amalių pervažą Ateities plente, jos prieigose bus įrengti du požeminiai geležinkelio kirtimo taškai – pagrindinis jų bus už pusės kilometro nuo Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi.
Kol vyks statybos darbai, bus apribojimų, tačiau planuojama, jog eismas per pervažas bus uždarytas, kol pradės veikti tuneliai.
Planuojama, kad projekto ekonominė grąža Baltijos šalims sieks 16-18 mlrd. eurų.
„Kai paruošime pilnai tunelius, esamos sankryžos bus uždarytos“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Pernai rudenį pradėtų parengiamųjų darbų metu buvo nukastas gruntas, išardytas geležinkelio kelias ir iešmai, pakloti drenažo tinklai, paruošta žemės sankasa, pakloti elektros, signalizacijos, ryšių kabeliai.
Rekonstruojant kelią nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono intermodalinio terminalo bus rekonstruojama 3,6 km ilgio plačioji (1520 mm) vėžė, o šalia tiesiama nauja 9 km ilgio siauroji (1435 mm) vėžė, įrengiama kita infrastruktūra.
Projektą įgyvendina „Hidrostatyba“ su partneriais ir „Autokausta“. Jungtinės veiklos partneriai darbus turi baigs 2020-aisiais.
Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ už savo lėšas – 14,6 mln. eurų – iškels visus inžinerinius miesto tinklus, kertančius geležinkelį, ir pakeis juos naujais. Bendrovė savo lėšomis atnaujins vandentiekio, šilumos, elektros, komunikacijų, gatvių apšvietimo ir troleibusų tinklus.
Kauno geležinkelio mazgą sudaro trys atkarpos: Jiesia-Rokai, kurios rangos darbai baigti 2018 metų spalį; Rokai-Palemonas – darbai startuos 2019 metų pabaigoje ir Palemonas-Kaunas.
