Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcija keleivių srautams nepakenkė

Laikinai sustabdytas traukinių eismas Kauno geležinkelio tuneliu keleivių srautui ilgalaikio poveikio neturėjo ir vos atnaujinus traukinių eismą tarp Vilniaus ir Kauno geležinkelio stoties, pasiekė ankstesnius rodiklius.
Baigus Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukciją, traukinių keleivių srautai tarp Vilniaus ir Kauno pasiekė ankstesnius rodiklius
Baigus Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukciją, traukinių keleivių srautai tarp Vilniaus ir Kauno pasiekė ankstesnius rodiklius / AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuotr.

UAB „LG Keleiviams“ duomenimis, 2019 m. gegužės 22 d., sustabdžius eismą Kauno geležinkelio tuneliu, keleivių srautas tarp Vilniaus ir Kauno sumažėjo beveik du kartus. Per septynis mėnesius, iki uždarant eismą Kauno tuneliu, maršrutu tarp didžiausių Lietuvos miestų, keliavo daugiau kaip 600 tūkst. keleivių, o per septynis mėnesius, kuomet tunelis buvo uždarytas, – beveik 322 tūkst. keleivių.

2019 m. gruodžio 3 d. atidarius eismą Kauno geležinkelio tuneliu, per pirmuosius tris mėnesius tarp Vilniaus ir Kauno traukiniais keliavo 229 tūkst. keleivių, tai yra beveik toks pats kiekis, kaip prieš tunelio rekonstrukciją..

Dėl Kaune vykdomų projekto „Rail Baltica“ europinės geležinkelio infrastruktūros įrengimo darbų, traukinių eismas tarp Palemono ir Kauno geležinkelio stočių laikinai buvo sustabdytas nuo 2019 m. gegužės 22 d.

Dėl šios priežasties keleiviams buvo apribotas tiesioginis susisiekimas tarp miestų centrinių geležinkelio stočių. Iš Vilniaus Kauno kryptimi vykę keleiviai turėjo lipti Palemono geležinkelio stotyje. Tarp Palemono ir Kauno centro „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su miesto savivaldybe organizavo specialius užsakomuosius reisus autobusais, kurie buvo derinti pagal viešojo transporto tvarkaraštį, kad keleiviai galėtų patogiai tęsti kelionę iki Kauno miesto centro ir atgal.

Rekonstrukcijos metu unikaliame XIX amžiuje pastatytame Kauno geležinkelio tunelyje įrengtas sugretintas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis. Tokį techninį sprendimą tunelyje Kaunas turi vienintelis pasaulyje.

Taip pat Kauno geležinkelio mazge, kuriame vykdomi geležinkelio pritaikymo „Rail Baltica“ reikmėms darbai, baigiami įrengti 3 požeminiai tuneliai skirti automobiliams ir pėstiesiems kirsti geležinkelio liniją, panaikinta problematiška Amalių pervaža, o visame ruože atnaujintas kontaktinis elektros tinklas.

Tęsiant pradėtus darbus, jau šiemet Kauno intermodalinis terminalas bus sujungtas su „Rail Baltica“ geležinkelio linija ir taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.

„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas regione, kurio svarbiausias tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.

Įgyvendinus projektą regionas turės saugią, modernią, aplinkai draugišką, elektrifikuotą europinio standarto geležinkelio infrastruktūrą, kuri užtikrins patogų ir greitą susisiekimą tarp Baltijos šalių ir Europos sostinių bei mažesnių regioninių miestų.


Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos