Bandomasis reisas
„Šiuo metu matome, kad poreikis gabenti puspriekabes yra kelis kartus didesnis, nei turimi KIT pajėgumai. Jau kurį laiką kai kurios Lietuvos bendrovės gabena puspriekabes kombinuotu būdu: iš Klaipėdos jūrų uosto jos pasiekia Vokietiją keltais, o paskui traukiniais keliauja net iki Ispanijos. Atsiradus galimybei ant traukinių platformų pakrauti puspriekabes jau Lietuvoje, jos mielai ja pasinaudos. Ir mes tam turime būti pasiruošę“, – sako Arūnas Urbonas, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ Infrastruktūros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro vadovas.
Siekiant tinkamai pasiruošti KIT prisijungimui prie Vakarų Europos geležinkelio sistemos „Rail Baltica“ geležinkeliu, krovinių vežimo geležinkeliu bendrovė „LG Cargo“, kartu su partneriais – viena didžiausių krovinių gabenimo geležinkeliais įmonių Lenkijoje „PKP Cargo“ ir Vokietijos intermodalinių pervežimų operatoriumi „CargoBeamer“, inicijavo traukinio reisą, kuriuo buvo gabenamos puspriekabės.
Traukinio reisas su puspriekabėmis organizuotas siekiant apmokyti personalą bei geriau apskaičiuoti tokio puspriekabių gabenimo kaštus, bei praktiškai išbandyti kombinuotą krovinių gabenimo būdą, kad jam galėtų tinkamai pasiruošti tiek geležinkelių darbuotojai, tiek patys vežėjai.
„Šis istorinis bandomasis puspriekabių pervežimas simbolizuoja esminį lūžio tašką krovinių pervežimo rinkoje, kai kelių transporto rūšių sinergija visoms logistikos grandinės dalyviams garantuoja greitą ir patikimą krovinio pervežimą. Vis dėlto didžiausias tokio vežimo laimėjimas – aplinkos tausojimas ir neigiamo sunkiųjų transporto priemonių poveikio aplinkai mažinimas. Tikimės, jog kuriama nauja praktika sustiprins kiekvienos iš transporto rūšių privalumus – geležinkelių ekonomiškumą ir ekologiškumą gabenant krovinius ilgais atstumais, o kelių transporto – lankstumą pristatant krovinius „iki durų“, – teigia „LG Cargo“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Taupiau ir ekologiškiau
Manoma, kad krovinių puspriekabėse gabenimas traukiniais ateityje užims reikšmingą ir nuolatos augančią bendro krovinių srauto dalį. Pagal ES transporto politiką, stengiamasi krovinių gabenimą organizuoti taip, kad kelių transportas būtų naudojamas tik trumpesniems nei 300 km atstumams, o į tolimesnius taškus jie būtų gabenami traukiniais arba laivais. To siekiama dėl ekologijos ir kovojant su automagistralių apkrovimu, vežėjų įmonės sutaupo ne tik degalų, bet ir efektyviau išnaudoja vairuotojus, kurie reikalingi tik krovinį gabenant „paskutinę mylią“ – nuvežant į galutinį tašką bei pristatant iki geležinkelio.
Skaičiuojama, jog vien šio reiso metu į aplinką pateks net apie 100 tonų mažiau CO2, nei puspriekabes gabenant vilkikais.
„Galimybėmis pakrauti KIT puspriekabes ir reguliariu traukiniu gabenti jas iš ir į Vakarų Europą jau dabar aktyviai domisi užsienio įmonės, šiuo klausimu nuolat bendraujame su Vokietijos, Austrijos, Italijos, Prancūzijos terminalais ir logistikos kompanijomis, tad neabejojame, kad ši krovinių gabenimo sritis tikrai perspektyvi“, – sako A. Urbonas. Be to, ji autotransporto vežėjus iš konkurentų daro geležinkelio partneriais, patiriančiais naudą iš mažesnio vilkikų , vairuotojų ir kuro poreikių tam pačiam krovinių srautui pervežti.
Kelionė truko dvi dienas
Bandomuoju puspriekabių pervežimu atgabentos aštuonių transporto ir logistikos bendrovių – „Girteka Logistics“, „Vlantana“, „Hoptransa“, DSV, „Arcese“, „Solotransa“, „Nokvera“ ir „Griciaus įmonė“ puspriekabės. Puspriekabės ant specialios traukinio platformos užkrautos Vokietijoje, prie sienos su Nyderlandais esančiame Kaldenkircheno intermodaliniame terminale, o Šeštokus pasiekė europine vėže „Rail Baltica“.
Bandomojo maršruto Kaldenkirchenas-Šeštokai-Kaldenkirchenas ilgis – apie 3 tūkst. kilometrų, jo metu pervežtos 45 puspriekabės: 22 važiavo į Lietuvą, o atgal į Vokietiją – 23 puspriekabės. Maršrutą į vieną pusę traukinys įveikė per dvi dienas.
Reguliarūs puspriekabių reisai, numatoma, pradės kursuoti jau kitąmet, kai bus baigta Kauno geležinkelio mazgo rekonstrukcija pritaikant jį prie „Rail Baltica“ poreikių ir KIT bus europiniu geležinkeliu sujungtas su Vakarų Europos geležinkelių tinklu.
„Rail Baltica“ darbai Kaune
KIT pastatytas Palemono geležinkelio stotyje, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei magistralės „Via Baltica“. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės bei yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona, patogus susisiekimas su Kauno oro uostu bei Klaipėdos jūrų uostu.
KIT įrengimas kainavo 25,4 mln. eurų, beveik 85 proc. sumos finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis. Bendrovės „Ernst&Young“ atlikta galimybių studija ir krovinių srautų prognozės rodo, kad Kaunas KIT dėka iki 2040 m. gali tikėtis apie 7,5 mln. eurų papildomų pajamų per metus.
Kauno intermodalinis terminalas – viena iš Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros dalių. Šiuo metu čia vyksta aktyvūs statybos darbai, kurių metu nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono bus nutiestas europinio standarto geležinkelis.
Iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių atkarpų: Kaunas-Palemonas, Jiesia-Kaunas, Jiesia-Rokai ir Rokai-Palemonas.
Ruožas Jiesia-Kaunas baigtas rekonstruoti 2015 m. rugpjūtį, o Jiesia-Rokai – 2018 m. spalį. Kauno geležinkelio mazgo ruože Kaunas-Palemonas statybos pradėtos 2019 metų pradžioje iš šiuo metu įvykdyta jau daugiau kaip 70 proc. numatytų darbų.
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija važiuojančių traukinių.
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.