Tolesnė Marvelės krovininės prieplaukos plėtra bus vykdoma viešojo ir privataus kapitalo partnerystės principu. Sutartį su nugalėtoju ketinama pasirašyti 2016 m. Jis valdys prieplauką 25 metus. Į ją iš viso dar bus investuojama 11 mln. eurų.
„Mes duodame rinkai beveik du mėnesius šiam projektui įvertinti, o po to organizuosime konkursą. Dviejų mėnesių turėtų pakakti potencialiems investuotojams parodyti visą konkursinę informaciją“, – teigė „Investuok Lietuvoje” projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Kimontas.
Dėl nepakankamos infrastruktūros krovininė laivyba Nemuno upe beveik nebevyksta nuo 1993 m.
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Antano Ivanausko teigimu, pagrindiniai statybos darbai bus baigti iki vasaros. „Nors koncesininkas paaiškės tik kitais metais, bandomieji krovininiai laivai ten švartuosis jau liepą“, – tvirtino jis.
Panaudojant ES investicijas, birželio mėnesį baigiamas apie 2,8 mln. eurų vertės pirmasis Marvelės krovininės prieplaukos statybų etapas.
Panaudojant ES investicijas, birželio mėnesį baigiamas apie 2,8 mln. eurų vertės pirmasis Marvelės krovininės prieplaukos statybų etapas. Bus sukurta tarptautinius reikalavimus atitinkanti infrastruktūra: įrengta 120 m ilgio krantinė, 1 ha ploto sandėliavimo aikštelė, įvestas vandentiekis, pakloti vidaus elektros tinklai, nutiesti privažiavimo keliai.
Teigiama, kad prieplauka galės aptarnauti įvairius krovinius – konteinerius, birias ir statybines medžiagas, medieną, didelių gabaritų ir sunkiasvorius krovinius.
Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Jurbarkas –Klaipėda priskiriamas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams.
Kaune penktadienį, surengta konferencija „Laivyba vidaus vandens keliais: patirtis, perspektyvos, nauji iššūkiai”, kurioje buvo pristatomas ir Marvelės projektas.
Konferencijos metu priimta rezoliucija dėl laivybos vidaus vandenyse sąlygų gerinimo, krovininės ir pramoninės laivybos plėtros, Marvelės krovininės prieplaukos projekto įgyvendinimo.
