Statybos darbų sutartį, kurios vertė 15,6 mln. Eur (su PVM), per 18 mėn. įgyvendins partnerių jungtinė grupė – UAB „Hidrostatyba“ ir Leonhard Weiss RTE AS. Kartu bus pasirašyta ir 163,5 tūkst. Eur (su PVM), techninės priežiūros paslaugų sutartis su Eisenbahn-und Bauplanugsgesellscaft MBH Erfurt.
Įgyvendinant statybos darbus bus nutiesta apie 5 km 1435 mm pločio vėžės geležinkelio ir rekonstruota daugiau negu 3 km 1520 mm pločio vėžės geležinkelio, įrengta žemės sankasa, atstatyti geležinkelių signalizacijos, ryšių, elektros tiekimo tinklai, įrengti lietaus nuotekų tinklai, rekonstruota vieno lygio pervaža, 7 pralaidos, įrengtos 8 atraminės sienutės ir 4 triukšmą slopinančios sienutės.
Planuojama visų trijų ruožų (įskaitant dar du ruožus – „Kauno geležinkelio stotis–Palemono kelynas“ ir „Rokai–Palemono kelynas“) rekonstrukcijos ir plėtros statybos darbų vertė siekia 131,3 mln. Eur (su PVM). Bus naudojamos Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir nacionalinės lėšos.
Anot AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, sujungus Kauno intermodalinį terminalą su geležinkeliu „Rail Baltica“, terminalas taps labai svarbiu centru logistikos grandinėje, aptarnaujančioje krovinius, vežamus skirtingo standarto vėžės geležinkelio tinklais tiek Šiaurės–Pietų, tiek ir Vakarų–Rytų kryptimis. Šie darbai – pirmas žingsnis „Rail Baltica“ projekto plėtros nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos etape. Tai vienas sudėtingiausių etapų – jo metu bus tiesiamas geležinkelis per Kauną, jo pramoninį mazgą ir Kauno HES.
Pagrindinis tarptautinio „Rail Baltica“ projekto tikslas – moderni Pietų–Šiaurės krypties geležinkelio transporto ašis, sujungsianti Baltijos valstybes su Lenkijos, o per ją – su visu Europos Sąjungos geležinkelių tinklu. „Rai Baltica“ tenkins vis didėjančius Europos Sąjungos prekybos ir paslaugų poreikius. Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės aplinkosauginių privalumų, mažins transporto spūstis Europos kelių tinkle, gerins prieigą prie Baltijos valstybių ir skatins greitesnę regioninę plėtrą geležinkeliu sujungtose šalyse.
S.Girdauskas: valdybai siūloma pritarti „Rail Baltica“ pirkimų sutarčiai
Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas pasiūlė valdybai pritarti „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarčiai, kurios Lietuvos įmonė nepasirašė vienintelė iš visų Baltijos šalių institucijų. Tačiau Saulius Girdauskas neprognozuoja, kada valdybos sprendimas bus priimtas. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigia sutartį pasirašysiantis, jei jį įpareigos valdyba.
„Gavom teisininkų išvadas, gavome akcininko įgaliojimą, prašymą valdybai apsvarstyti, nežiūrint, kad tai nėra valdybos kompetencijos klausimas. Suformulavau visą kreipimąsi ir teikimą ir išplatinau valdybai apklausos būdu“, – BNS sakė susisiekimo viceministras S.Girdauskas.
Anot jo, dalis valdybos narių yra išvykę į tolimas užsienio šalis, todėl jis negalėjo prognozuoti, kada valdyba priims sprendimą.
„Negaliu prognozuoti, aš pritarimą savo jau esu išreiškęs, tai mano pozicija nesikeičia, o valdybos nariai, gavę informaciją, teisininkų išvadas, turi apsispręsti. Tikiuosi, kad atstovaudami Lietuvos interesams gal ir naktį pasirašys“, – teigė jis.
Teisines išvadas dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties parengusi advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“ teigia, jog sutartis galbūt pažeidžia „Lietuvos geležinkelių“ valdybos ir akcininkų susirinkimo kompetenciją ir teisę sprendimus priimti savo nuožiūra, be to įmonės valdymo organų, pritarusių ir pasirašiusių sutartį, gali būti reikalaujama atlyginti bendrovei žalą, patirtą dėl sutarties vykdymo.
Be to, pasak advokatų, sutartyje nepakankamai atsižvelgta į šalims tenkančias rizikas, netinkamai paskirstyta jų atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka ya neveiksminga, sutartis gali būti nesuderinama su viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais.
