Pasak savivaldybės, naujas tiltas ir kelias link Jurbarko reikalingas siekiant užtikrinti saugų eismą ir greitą susisiekimą su užmiesčiu.
Rajono savivaldybės atstovai stebisi, kad tokie planai į viešumą patenka jų nesuderinus su savivaldybe, per kurią naujasis kelias turėtų eiti.
Senasis kelias netinka išaugusiems srautams
Miesto savivaldybės teigimu, Kauno rajone, ties riba su miestu, esantis K.Veverskio (Raudondvario) tiltas ir per jį einantis dviejų eismo juostų kelias nepritaikyti gerokai išaugusiems šių dienų transporto srautams: čia formuojasi spūstys, dažnai nutinka eismo nelaimės. Platinti prieš beveik 70 metų statytą tiltą neįmanoma dėl geografinės padėties: toliau kelias į Raudondvarį kyla į kalną, o čia pat šlaite – senos kapinės.
„Raudondvario tiltas nebeatitinka šiandieninio transporto apkrovimo, o pačiame Raudondvaryje žmonės priversti kvėpuoti daugybės pro šalį pravažiuojančių automobilių teršiamu oru“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Jis pranešime kritikuoja Kauno rajono savivaldybę, kurioje yra Raudondvario kaimas, kad ši nesiima veiksmų nutiesti aplinkkelį.
„Tereikia išspręsti formalumus, nes kol kas anapus Nevėžio – ne Kauno miesto savivaldybės teritorija“, – teigia miesto meras.
Pasak jo, galimybė paraleliai Raudondvario tiltui, už kelių šimtų metrų link Nemuno, statyti naują tiltą ir kelią Kauno bendrajame plane numatyta daugiau kaip prieš dešimtmetį.
Rajono savivaldybė: projektas nederintas
Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas BNS sakė, kad šis planas su Kauno rajono savivaldybe, per kurios teritoriją naujas kelias eitų, derintas nebuvo.
„Taip nedaroma, daroma susėdus už stalo ir dvi savivaldybės turi sėsti ir kalbėtis arba vykti į Susisiekimo ministeriją aptarti planų“, – sakė jis.
Pasak E.Mališausko, ši idėja nėra nauja, apie ją ne kartą diskutuota ir tartasi su Susisiekimo ministerija.
„Dabar ten, kur jie nubraižė, tas kelias eina ir per saugotinas teritorijas miesto zonoje ir po to per rekreacinę zoną palei Šilelio kaimą ir Kulautuvos seniūniją. Ten irgi vaizdingos vietos, privačios žemės“, – tvirtino jis.
Pasak rajono savivaldybės atstovo, nors aplinkkelis būtų reikalingas, tačiau nėra aišku nei ar būtų galimybė tokį kelią nutiesti, nei kiek jis kainuotų, kas šio projekto imtųsi ir jį finansuotų, ar jam pritartų vietovių, per kurias kelias eitų, bendruomenės.
„Kaip tai padaryti, reikia rimtų pasvarstymų“, – sakė jis.
Darbai kraštovaizdžio draustinyje
Miesto savivaldybės teigimu, aplinkkelis nukreiptų transporto srautus nuo gyvenamųjų vietovių ir iškart už Raudondvario įsilietų į dabartinį 141-ąjį kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.
Kauno savivaldybės teigimu, naujasis aplinkkelis ir tiltas dar labiau prieinama bei matoma padarytų Nemuno ir Nevėžio santaką.
Su Lampėdžio ežeru besiribojanti teritorija jau pernai išvalyta nuo krūmynų ir invazinių rūšių augalų, įrengti pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai bei apžvalgos aikštelės.
Pernai vasario pradžioje miesto taryboje skubos tvarka nuspręsta koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą.
Pasak savivaldybės, ties Žemaisiais Kaniūkais savavališkus pylimus abipus kelio sulyginus su žeme, jų vietoje bus įrengti platūs šaligatviai.
Kauno miesto savivaldybė pernai rugsėjo pradžioje inicijavo 13 Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto savivaldybės, tarp jų ir Raudondvario seniūnijoje esančios teritorijos.
Miesto savivaldybė siūlymą argumentuoja tuo, kad šių vietovių gyventojai yra glaudžiai susiję su miestu.
Šiam planui priešinasi dalis Kauno rajono gyventojų bei rajono savivaldybė.
Pernai vasario pradžioje miesto taryboje skubos tvarka nuspręsta koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą.
Kritikai nerimavo, jog neskelbiant, ką draustinio specialiajame plane ruošiamasi keisti, jam gali iškilti pavojus. Savivaldybė ir kitos atsakingos institucijos teigia, jog sprendimu buvo tik inicijuotas procesas, o planuojami pokyčiai bus pristatyti vėliau.
