Dabar kasdien iš Naujosios perkėlos keltai kursuoja apie 40 kartų per parą. Vasarą, kai poilsiautojų ir automobilių srautas būna didžiulis, keltai kursuoja nesilaikydami grafiko.
Skaičiuojama, kad per metus į Kuršių neriją keltais perkeliama apie 500-600 tūkst. automobilių.
Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, dėl intensyvėjančios laivybos uosto akvatorijoje, reikia jau dabar galvoti, kur iškelti Naująją perkėlą.
„Nutikus nelaimei, kaip kad buvo per didįjį Smiltynės gaisrą, matėme, kad bet kuri minutė labai svarbi. O jei skubiai prireiktų medikų? Žmogaus gyvybė dar brangesnė“, – teigė A.Vaitkus.
Šalia Naujosios perkėlos statomas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, laivyba suintensyvės ir dėl „Smeltės“ statomo konteinerių paskirstymo punkto. Prisidės ir į suskystintų gamtinių dujų terminalą kursuosiantys tanklaiviai. Pagal laivybos taisykles, farvateriu plaukiantys laivai turiu pirmenybę, todėl keltų veikla strigs.
Galimybė, keltų veiklą vykdyti už Kiaulės nugaros salos, atmesta. Šioje vietoje žiemą marios užšąla, todėl keltai susidurtų su didžiulėmis problemomis.
Prisiminta 2003-iaisiais atlikta analizė, kurioje iš keturių pateiktų alternatyvų priimtiniausiu variantu parinktas tiltas į Kuršių neriją. Numatyta, kad nuo Kairių gatvės būtų statoma 1300 m estakada iki Alksnynės patikros punkto Kuršių nerijoje. Kartu, pasak A.Vaitkaus, Klaipėdoje sumažėtų automobilių srautai.
„Siūlau sudaryti darbo grupę iš Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų, Klaipėdos bei Neringos savivaldybės, uosto direkcijos atstovų, kad šis klausimas būtų sprendžiamas iš esmės“, – į Susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių kreipėsi Arvydas Vaitkus.
