Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Keltai iš Švedijos ir Vokietijos – sausakimši

Didžiųjų metų švenčių grįžtantys emigrantai neleidžia atsikvėpti keltų kompanijoms. Beveik visi reisai gruodį – sausakimši.
Keltas "Optima seaways"
Keltas "Optima seaways" / L. Sėlenienės nuotr.

Danų kompanijos „DFDS Seaways“ vadovai sako, kad daugiausia keleivių turi vasarą, bet nemažiau darbingas ir paskutinis metų mėnuo – keltai pilni norinčiųjų Kalėdas ir Naujuosius švęsti Lietuvoje. Nemaža jų dalis – emigrantai.

„Švedijos linijoje jau vasario viduryje populiariausiomis dienomis nebebuvo bilietų, dabar galbūt vieną kitą sėdimą vietą galima atrasti. O Vokietijoje tai dar šiek tiek tų vietų yra“, – sako „DFDS Seaways“ rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovas Vaidas Klumbys.

Daugiausia žmonių parplaukia iš Švedijos. Į keltą šioje Skandinavijos šalyje įsėda ir grįžtantys iš Norvegijos ar Danijos. Kylį renkasi lietuviai, dirbantys Vokietijoje ar Anglijoje. Pasak bendrovės atstovo, nors linijoje Klaipėda-Kylis, keleivių šiemet pervežta panašiai, kiek ir pernai, vis dėlto pastebima, kad lietuvių srautai čia gerokai sumažėjo.

„Šita tendencija prasidėjo po krizės, kada pasikeitė darbo jėgos judėjimas iš Vakarų Europos, iš Anglijos. Ypač persimetė į Skandinaviją. Tai dėl to Kylio linija šiek tiek nukentėjo, bet Švedijos linija ūgtelėjo“, – sako V. Klumbys.

Lietuvių mažėjimą Kylio linijoje esą kompensuoja 6 proc. išaugęs žmonių srautas iš Vokietijos. Dvigubai daugiau šiemet keltais plaukė ir olandų turistų.

Sausakimši keltai plauks ir po Naujųjų, tik priešinga kryptimi. Kito keleivių proveržio laukiama per Velykas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos