Mobilumo paketui, dar vadinamam Macrono paketu, itin priešinasi Rytų Europos valstybės, įskaitant ir Lietuvą.
Mobilumo paketas Europos Parlamentui ketvirtadienį pateikiamas kartu su beveik 1300 pataisų.
15min jau rašė, kad Mobilumo paketas, dėl kurio pavojaus būgnus muša vežėjai, premjeras, susisiekimo ministras, žada gerokai sugriežtinti taisykles, numatančias vairuotojų poilsį, socialines garantijas, atlyginimą, vilkikų grįžimą į registracijos šalį po keturių savaičių.
KĄ KEIS MOBILUMO PAKETAS?
- Vairuotojas bus įdarbintas pagal priimančiosios šalies taisykles, tarkime, Prancūzijoje dirbančiam vairuotojui iš Lietuvos įmonė privalės mokėti prancūzišką atlyginimą. Taip pat griežtėja reikalavimai dėl vairuotojams išmokamų atlyginimų ir socialinių garantijų.
- Kas 4 savaites privalomas pakrovimas vežėjo registruotos buveinės šalyje. Priimta prievolė bent vieną kartą per 4 savaites vykdyti bent vieną iškrovimą arba pakrovimą vežėjo registruotos buveinės šalyje, taigi, vilkikas kas keturias savaites privalės grįžti į Lietuvą. Dabar neretai išvykstama ir 6 savaitėms.
- Patvirtinamas penkių dienų laikotarpio, per kurį leidžiama vykdyti tris kabotažo (kai užsienio įmonė teikia transporto paslaugas kitoje ES šalyje) operacijas, sutrumpinimas iki trijų dienų.
Trečiadienį Bulgarijos europarlamentarai siekė, nors ir nesėkmingai, išbraukti Mobilumo paketą iš plenarinio posėdžio. Praėjusį pirmadienį, vykstant svarbiam balsavimui dėl dokumento įtraukimo į darbotvarkę, dalyvavo vos 1 parlamentaras iš Lietuvos.
Dėl Mobilumo paketo balsavimas turėjo vykti dar praėjusios savaitės pradžioje, tačiau dauguma pasiūlymų dar nebuvo išversti į kitas kalbas, dėl to balsavimą teko atidėti, kad parlamentarai turėtų progos susipažinti su pasiūlymais.
Lietuvoje Mobilumo paketui besipriešinančiųjų gretos yra itin gausios – susisiekimo ministras Rokas Masiulis, premjeras Saulius Skvernelis, taip pat vežėjai tvirtina, kad Mobilumo paketas žlugdys Lietuvos transporto sektorių. Tuo metu už projektą agituoja vairuotojų profesinės sąjungos, kurios tvirtina, kad tai suteiks socialinių garantijų vairuotojams, kurie dabar uždirba tik sektoriuje reikalaujamą minimumą, o likusią dalį prie algos prisiduria dienpinigiais, kurie yra neapmokestinami.
Europos Parlamentas savo poziciją dar turės suderinti su Europos Komisija ir Europos Taryba.
Reformos iniciatoriai sako siekiantys užtikrinti, kad visi darbuotojai Europoje už tą pačią darbo apimtį gautų vienodą atlygį. Rytų europiečiai teigia, kad vakariečiai siekia išstumti jų vežėjus iš rinkos.
Kas kelia daugiausia ginčų?
BNS apžvelgia keturias daugiausia nesutarimų keliančias jo nuostatas.
1. Vilkikų grąžinimas į registracijos šalį kas mėnesį.
Daug diskusijų kelia reikalavimas vilkikus grąžinti į registracijos šalį. Siūloma, kad vilkikai, nesvarbu, tušti ar pilni, kas keturias savaites turėtų grįžti į šalį, kurioje yra registruoti.
Mobilumo paketo šalininkai teigia, kad toks reikalavimas yra reikalingas kovojant su vadinamosiomis „įmonėmis – pašto dėžutėmis“ – vežėjų bendrovėmis, registruotomis vienoje šalyje, tačiau realiai veikiančiomis kitose šalyse.
Kritikai sako, kad tai nepagrįstai varžo teisę pasirinkti, kur praleisti laiką, papildomas važinėjimas didintų sąnaudas ir kenktų aplinkai.
2. Vairuotojų poilsio sąlygos.
Mobilumo paketu siekiama uždrausti savaitinį poilsį vilkiko kabinoje. Diskusijose pateikiami skirtingi argumentai ir statistika dėl galimybės ilsėtis mokamose aikštelėse.
3. Kabotažo operacijos.
Mobilumo pakete siūloma stabdyti sistemingą kabotažą – procedūrą, kuomet užsienio transporto priemonė atlygintinai veža krovinius kitoje šalyje. Svarstoma įvesti penkių dienų trukmės „atvėsimo“ laikotarpį, per kurį nebūtų galima vykdyti šių operacijų toje pat šalyje su ta pačia transporto priemone.
Šios iniciatyvos šalininkai yra Vakarų Europos valstybės, siekiančios, kad jose būtų apribota išskirtinėmis sąlygomis veikiančių vežėjų iš periferinės Europos dalies veikla.
Kritikai teigia, kad vadinamasis „atvėsimo“ laikotarpis iškraipytų pervežimų rinką. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad siūlymas įvesti ribojimus kabotažui yra neproporcingas siūlymui leisti vairuotojams kas keturias savaites grįžti namo.
4. Vairuotojų komandiravimas.
Vakarų Europa norėtų, kad vilkikams kaskart kertant naujos valstybės sieną, jų vairuotojai atlyginimas ir atostogos būtų skaičiuojami pagal tos šalies įstatymus. Šiuo metu darbo užmokestis nustatomas pagal jų registracijos šalies tvarką.
Šalininkų teigimu, dabartinė tvarka, kuomet Rytų Europos vežėjams mokama mažesnė alga nei konkurentams Vakarų Europoje, yra nesąžininga ir apsunkina konkurenciją pastarųjų vežėjams.
Rytų Europos vežėjams siūlomos taisyklės netinka. Jos teigia, kad tvarka apsunkintų apskaitą ir skatintų nelygybę tarp vairuotojų, kadangi jų pajamos labiau priklausytų nuo komandiravimo krypties, o ne nuo atlikto darbo.
