Didžiausias oro uostas, kaip žinia, įsikūręs šalies sostinėje Vilniuje, antras pagal dydį – laikinojoje sostinėje Kaune, o trečiasis – vasaros sostine vadinamoje Palangoje.
Vasarą lietuvių žvilgsniai krypsta į pajūrį, tad šį kartą Palangos oro uoste nusprendę apsilankyti 15min žurnalistai ne tik išsiaiškino, kiek čia atskrenda privačių lėktuvų, ar dar galėtų atgimti reisas Vilnius–Palanga, kodėl šiame oro uoste padaugėjo karinių krovinių, bet kilimo ir tūpimo taku pravažiavo viename galingiausių ugniagesių automobilių Lietuvoje, talpinančiame net 11 kubinių metrų vandens. Palyginimui – paprastoje gaisrinėje telpa 3 kubiniai metrai.
Kryptis į Vokietiją pasiteisintų, tad kodėl jos nėra?
Kai karštą trečiadienio rytą, apie dešimtą valandą, atvykstame į Palangos oro uostą, čia dar tylu – išvykimo ir atvykimo salės tuščios, keleivių nesimato.
Mus pasitikęs Palangos oro uosto operacijų vadovas Algirdas Makulavičius paaiškina, kad oro uostas atgis apie pietus, kai keleiviai pradės rinktis į popietinį skrydį, ir ištiesia mums su fotografe geltonas liemenes. Jas apsivilkę praeiname pro saugumo patikrą ir keliaujame pasižvalgyti po oro uostą.
Iš Palangos oro uosto šiuo metu lėktuvai skraido 5 kryptimis – Dubliną, Kopenhagą, Oslą, Londoną, ir Rygą. Ar ne per mažai Lietuvos vasaros sostine vadinamam kurortui? A.Makulavičius prieštarauja, kad ne – skrydžių per savaitę vyksta apie 30, o keleivių srautas nuo šių metų sausio iki birželio pabaigos 2 proc. viršija 2019 metų lygį. Prieš kelerius metus krypčių buvo daugiau, tačiau dalies jų teko atsisakyti.