Klaipėdos uoste per devynis pirmuosius šių metų mėnesius perkrauta 27 mln. tonų krovinių, t. y. beveik 5 mln. tonų mažiau nei pernai.
Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, pristatydamas rezultatus, pabrėžė, kad nors ir fiksuotas kritimas, jis nebuvo toks didelis, kaip planuota metų pradžioje prasidėjus karui ir įsigaliojus sankcijoms. Tada prognozuota, kad Klaipėdos uostas neteks apie 32 proc. krovinių.
Nežinomųjų lieka ir dabar, ypač dėl būsimo aštuntojo Europos Sąjungos sankcijų paketo Rusijai.
Sumažinti netektis uoste padėjo išaugę srautai krovinių konteineriuose, suskystintos gamtinės dujos ir naftos krova.
Veiklą sustabdžiusios bendrovės – „Lifosa“ ir „Achema“ – taip pat lėmė krovinių mažėjimą Klaipėdos uoste. Šios dvi įmonės per metus sugeneruodavo apie 4 mln. tonų krovinių.
„Pasikeitė krovinių struktūra uoste, jei dar pernai daugiau krovėme trąšų, dabar turime daugiau krovinių konteineriuose“, – dėstė A.Latakas. Dar pernai trąšos sudarė apie trečdalį krovinių Klaipėdoje. Šiemet trąšos jau sudaro apie dešimtadalį.
Latvius gelbėjo anglis
Talino uoste krova krito apie 21 proc., o Latvijos uostuose – Rygoje, Ventspilyje ir Liepojoje – krova augo.
Latviai šiemet krovė daugiau anglies. Kaip aiškino A.Latakas, Latvijoje uostai labiau tinkami angliai ir geležies rūdai krauti. Štai Rygos uostas yra kiek toliau nuo miesto centro, turi specializuotą terminalą.
„Anglies krova augo apie 16 kartų. Jie krovė apie 3 mln. tonų anglies“, – teigė Klaipėdos uosto vadovas. Anot jo, sunku pasakyti, kokios kilmės anglis kraunama.
„Anglis sulaukė didžiulio populiarumo todėl, kad Lenkija grįžo prie minties – prie dujų reikalinga ir anglis. Vežama iš visur – Kazachstano taip pat, gali būti, kad ir iš Rusijos (…). Užbėgant už akių pasakysiu, kad mes pasirašėme memorandumą su Gdansko uostu dėl energetinių krovinių krovos Klaipėdos uoste ir sutarėme, kad mes bendradarbiausime ir visokiais būdais ieškosime, kaip vieni kitiems padėsime. Klaipėdos uoste nedidelė bandomoji partija anglies Jūrų perkėlos terminale arba 144 krantinėje kraunama. Pristatymas anglies labai sudėtingas. Kitas dalykas – anglies krova Klaipėdos mieste iš viso negalima“, – aiškino A.Latakas.
Neįplaukė 100 laivų su Rusijos vėliava
Aštuntasis sankcijų paketas Rusijai gali turėti įtakos prekėms, esančioms konteineriuose.
„Jei bus labai didelis apribojimas – suprantame, kad šiandien konteinerių auga, nes esame tarp HUB uostų ir didelė dalis okeaninių laivų ateina iš trijų didžiausių linijų. Jei bus apribojimai tam tikroms prekėms, gali būti, kad konteinerinė laivyba sustos. Mes šito bijome. Į Klaipėdą laivai su Rusijos vėliava nebeįplaukia. Nuo draudimo pradžios maždaug šimtas neįplaukė“, – teigė Klaipėdos uosto vadovas.
Ramybės Klaipėdos uostui neteikia ir energetikos iššūkiai.
A.Latakas pasakojo, kad sudarytas planas, lemsiantis taupymą nuo mažų dalykų. Žiūrima, kaip pakeisti įrangą.
„Perspektyvoje turėsime galvoti, kaip daugiau įsirengti atsinaujinančių šaltinių – vėjo jėgaines. Apie tai galvoja ir uosto direkcija, ir atskiros kompanijos. Taupymo režimas tikrai yra įjungtas“, – teigė uosto vadovas.