„Mūsų tikslas buvo atsakingai ir pagrįstai įvertinti, kokios veiklos yra ir bus paklausios, perspektyvios kelis dešimtmečius į priekį. Atlikta projekto rinkos studija rodo didelį potencialą konteinerių veiklos vystymui ir žaliosios ekonomikos verslams: vandenilio ir jo produktų eksporto terminalui, žaliojo laivų perdirbimo verslui, jūrinio vėjo jėgainių komponentų gamyklai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Studijos rengėjams, JAV kompanijai „Moffatt & Nichol“, buvo iškelti uždaviniai atlikti rinkos tyrimą, siekiant įvertinti Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros poreikį ir potencialą tarptautiniu mastu, parengti verslo planą, atlikti projekto kaštų ir naudos analizę, įvertinti ekonominę naudą Lietuvai, parengti partnerių paieškos veiksmų planą.
Iš 25 potencialių veiklų naujajame terminale pietinėje uosto dalyje kaip perspektyviausias veiklos rūšis studijos rengėjai įvardijo keturias: konteinerių krovos ir paskirstymo (angl. transshipment) veikla ir pridėtinės vertės paslaugos konteineriams, jūrinio vėjo jėgainių komponentų gamyba, žaliosios energijos terminalas ir žaliasis laivų perdirbimas, naudojant modernią automatizuotą pjaustymo sistemą.
Šiandien Uosto tarybos nariams pristatyta baigta Uosto direkcijos užsakymu atlikta rinkos studija. Išgryninti du teritorijos įveiklinimo scenarijai. Pirmajame siūloma teritoriją dalinti dviem veikloms: konteinerių aptarnavimo centrui ir jūrinio vėjo komponentų gamybai. Antrajame – teritoriją skaidyti į 4 dalis ir joje vystyti konteinerių, žaliosios energijos terminalus, aplinkai draugiško laivų perdirbimo ir jūrinio vėjo komponentų gamybos veiklas. Pastarasis scenarijus ekonomiškai naudingiausias ir generuotų didžiausią naudą Lietuvos ekonomikai. Skaičiuojama, kad 1 į uosto plėtrą investuotas euras generuotų 3,4 Eur grąžą, o per 25 metus išvystyta pietinė uosto teritorija atneštų 7 mlrd. Eur naudą Lietuvos ekonomikai.
Šiuo metu pradedamos rinkos konsultacijos, kurios yra paruošiamasis etapas prieš skelbiant privačių investuotojų būti pietinės uosto plėtros projekto dalimi, paieškos konkursą.
Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje planuojama suformuoti naują apie 100 ha sausumos plotą, pastatyti 1,3 km ilgio krantinę. Numatyta, kad vystant pietinę uosto dalį, taip pat bus suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.
Penktadienį Uosto direkcijoje vykstančiame Uosto tarybos posėdyje jos nariams taip pat pristatytas uosto aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatas, kuriuo Uosto direkcija drauge su uoste veikiančiomis įmonėmis įsipareigojo siekti ilgalaikio tvaraus vystymosi ir aktyviai dalyvauti mažinant poveikį aplinkai. Klaipėdos uostas pirmasis tarp Baltijos valstybių ir vienas iš 35 uostų Europoje, nuo šiol turintis PERS sertifikatą. Diskutuota pietinio aplinkkelio specialiojo plano, didžiagabaričių krovinių gabenimo į Klaipėdos uostą ir iš jo per geležinkelio automatinio kontaktinio tinklo ir gabarito vartų pakėlimo įrengimo poreikio ir finansavimo pervažų, Nemuno gatvės panaudojimo uosto reikmėms klausimais.
Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, uosto naudotojų, su uosto veikla, transportu ir logistika susijusių asociacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Via Lietuva“ atstovai.
Pagrindinis Uosto tarybos uždavinys yra rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros klausimus, programas. Taryba, vykdydama šį uždavinį, nagrinėja galimybes investuoti į uosto infrastruktūrą, svarsto naujų uosto objektų statybos, esamų objektų rekonstrukcijos ir modernizavimo projektus, rengia uosto plėtros programų projektus, nagrinėja uosto aplinkosaugos klausimus ir rengia rekomendacijas šiais klausimais, nagrinėja uosto apsaugos problemas, teikia siūlymus dėl uosto apsaugos tobulinimo ir kelia kitus Klaipėdos uostui aktualius klausimus.
