Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Klaipėdos uoste laivai vedami ir nuotoliniu būdu

Klaipėda – vienas iš nedaugelio jūrų uostų Europoje, kuriame locmanai gali vykdyti operacijas ir nuotoliniu būdu. Karantino metu, kai stengiamasi kaip galima labiau vengti kontakto su žmonėmis, jūrų uoste atlikti jau keli tokie bandymai. Jie parodė, kad tokia pagalba plaukti laivams Klaipėdos uoste yra efektyvi ir saugi. „Apie tokią galimybę svarstėme jau seniai, tačiau pasaulyje įsivyravusios karantino nuotaikos šį procesą pagreitino. Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos vadovas kartu su direkcijos IT specialistais susitelkė ir surado būdą, kaip laivas galėtų būti vedamas ir neįlipus į plaukiantį laivą“ – apie Klaipėdos uoste įgyvendinamą „know how“ principą pasakojo Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna. Į Klaipėdos uostą kasmet atplaukia apie 7 000 laivų – daugumą jų, dar prieš kertant uosto vartus, pasitinka locmanai. Šis Uosto direkcijos darbuotojas iš katerio perlipa į laivą ir jame prisijungęs savo įrangą padeda laivo kapitonui saugiai įvesti laivą į uostą. „Šiomis dienomis atliekami bandymai rodo, kad įmanoma laivui padėti plaukti ir nuotoliniu būdu. Locmanas gali darbuotis ir būdamas locmanų kateryje, ir savo darbo vietoje, Laivų eismo tarnyboje, – jis gali ir nelipti į vedamą laivą. Ši sistema veikia puikiai, laivus taip ir įvedėme, ir išvedėme, taip juos švartavome ir prie krantinės. Vidutiniškai per dieną Klaipėdos uosto locmanai padeda įvesti ir išvesti apie 25 laivus“ – sakė A. Alekna. Šiuo metu Uosto direkcija naudoja apie 30 įvairių skaitmeninių programų – jos suteikia galimybę procesus uoste organizuoti nuotoliniu būdu. „Konkurencinėje kovoje pranašesnis bus tas uostas, kuris bus įdiegęs moderniausias technologijas. Strateginiu požiūriu, Klaipėdos uostas yra reikšmingas šalies objektas, todėl nuolat tobuliname esamas uosto informacines sistemas, diegiame inovatyvius sprendimus. Šiandien savo veiklos jau nebeįsivaizduojame be krovinių judėjimo (KIPIS) programos, kuri supaprastino ir palengvino darbą. Laivybos uoste valdymo sistema (LUVIS) leidžia atsiskaityti už laivo rinkliavas iš bet kurio pasaulio taško, agentams jau seniai nebereikia važinėti į uostą su popieriniais dokumentais, tai padeda operatyviai valdyti uoste esančius laivus, mažina krovinių ir transporto priemonių prastovas uoste ir leidžia efektyviau panaudoti esamą uosto infrastruktūrą“ – apie skaitmenizaciją jūrų uoste pasakojo Vidmantas Paukštė, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas. Dar viena skaitmeninė sistema, kuri palengvina procesus uoste – prieš kelerius metus uoste įdiegta skaitmeninio žemėlapio „PortGIS“ įvairialypė erdvinė sistema. Ji ne tik palengvina darbą įvairių sričių direkcijos specialistams, prisideda modernizuojant ir skaitmenizuojant procesus uoste, bet ir padeda užtikrinant jo saugumą. Už pasiekimus diegiant geoinformacines sistemas Klaipėdos jūrų uosto direkcijai San Diege (JAV) įteiktas ir apdovanojimas.
Klaipėdos uoste laivai įvedami nuotoliniu būdu
Klaipėdos uoste laivai įvedami nuotoliniu būdu / Klaipėdos jūrų uosto direkcijos nuotr.

„Apie tokią galimybę svarstėme jau seniai, tačiau pasaulyje įsivyravusios karantino nuotaikos šį procesą pagreitino. Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos vadovas kartu su direkcijos IT specialistais susitelkė ir surado būdą, kaip laivas galėtų būti vedamas ir neįlipus į plaukiantį laivą“ – apie Klaipėdos uoste įgyvendinamą „know how“ principą pasakojo Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.

Į Klaipėdos uostą kasmet atplaukia apie 7 000 laivų – daugumą jų, dar prieš kertant uosto vartus, pasitinka locmanai. Šis Uosto direkcijos darbuotojas iš katerio perlipa į laivą ir jame prisijungęs savo įrangą padeda laivo kapitonui saugiai įvesti laivą į uostą.

„Šiomis dienomis atliekami bandymai rodo, kad įmanoma laivui padėti plaukti ir nuotoliniu būdu. Locmanas gali darbuotis ir būdamas locmanų kateryje, ir savo darbo vietoje, Laivų eismo tarnyboje, – jis gali ir nelipti į vedamą laivą. Ši sistema veikia puikiai, laivus taip ir įvedėme, ir išvedėme, taip juos švartavome ir prie krantinės. Vidutiniškai per dieną Klaipėdos uosto locmanai padeda įvesti ir išvesti apie 25 laivus“ – sakė A. Alekna.

Šiuo metu Uosto direkcija naudoja apie 30 įvairių skaitmeninių programų – jos suteikia galimybę procesus uoste organizuoti nuotoliniu būdu.

„Konkurencinėje kovoje pranašesnis bus tas uostas, kuris bus įdiegęs moderniausias technologijas. Strateginiu požiūriu, Klaipėdos uostas yra reikšmingas šalies objektas, todėl nuolat tobuliname esamas uosto informacines sistemas, diegiame inovatyvius sprendimus. Šiandien savo veiklos jau nebeįsivaizduojame be krovinių judėjimo (KIPIS) programos, kuri supaprastino ir palengvino darbą. Laivybos uoste valdymo sistema (LUVIS) leidžia atsiskaityti už laivo rinkliavas iš bet kurio pasaulio taško, agentams jau seniai nebereikia važinėti į uostą su popieriniais dokumentais, tai padeda operatyviai valdyti uoste esančius laivus, mažina krovinių ir transporto priemonių prastovas uoste ir leidžia efektyviau panaudoti esamą uosto infrastruktūrą“ – apie skaitmenizaciją jūrų uoste pasakojo Vidmantas Paukštė, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

Dar viena skaitmeninė sistema, kuri palengvina procesus uoste – prieš kelerius metus uoste įdiegta skaitmeninio žemėlapio „PortGIS“ įvairialypė erdvinė sistema. Ji ne tik palengvina darbą įvairių sričių direkcijos specialistams, prisideda modernizuojant ir skaitmenizuojant procesus uoste, bet ir padeda užtikrinant jo saugumą. Už pasiekimus diegiant geoinformacines sistemas Klaipėdos jūrų uosto direkcijai San Diege (JAV) įteiktas ir apdovanojimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų