Dariaus Šilenskio teigimu, nuostolius pernai daugiausiai lėmė baltarusiškų krovinių praradimas – 2021 metų pradžioje didžiausia Baltarusijos naftos produktų eksportuotoja BNK sustabdė eksportą per „Klaipėdos naftos“ terminalą.
Įmonės vadovas sako, jog dėl geopolitinio konteksto tikėtis produktų iš Baltarusijos nei geležinkeliais, nei laivais nereikėtų.
„Bet mes galime pajamas generuoti iš kitų veiklų – pasaugoti, pagaminti produktą ir už tai gauti atlygį, tai mes ir darome. Prisitaikymo kelias praradus įprastą iš ženklų krovinių srautą yra nelengvas ir nepaprastas, bet aš tikiu, kad prisitaikysime“, – trečiadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė jis.
Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad uosto direkcijai už daugiau kaip 25 mln. eurų atnaujinus „Klaipėdos naftos“ naftos produktų krovai skirtą krantinę įmonė galės priimti nebe du, o tris tanklaivius vienu metu.
Pasak jo, visiškai baigus projektą, įmonė galės krauti didelės talpos tanklaivius, o tai reiškia didesnį uosto patrauklumą, efektyvesnę logistinę grandinę krovinių siuntėjams.
D.Šilenskis sako, kad nauja įranga ir krantinė suteiks papildomas lankstumo ir greičio galimybes, tad tikimasi pritraukti naujų klientų.
„Reikėjo papildomos įrangos ir papildomos krantinės, anksčiau būdavo eilės, sudėtinga patenkinti visų klientų poreikius. Dabar vienu metu į tanklaivį galima krauti keliolika skirtingų rūšių krovinių, mažėja pakrovimo laikas, taip tampame konkurencingesni. Bet kuriuo atveju mes laiku padarėme investicijas į šią krantinę, dabar esame moderniausiais ir labiausiai prie tokio kalibro pokyčių prisitaikęs terminalas visame Baltijos baseine“, – kalbėjo D.Šilenskis.
Anot jo, naujų naftos produktų krova taip pat išlieka perspektyvi.
„Krantinės ir įrangos bandymų metu pavyko pakrauti 8 tanklaivius, buvo krauta naftos chemija, kuri naudojama plastiko gamybai, jis išliks paklausus perėjus pasauliui prie kitokio kuro. Taip pat kraunami biopriedai, jie taip pat išlieka aktualūs, nes keičiasi biokuro sudėtis“, – teigė D.Šilenskis.
Bendrovės vadovas teigia, kad jos finansinius rezultatus lems ne tik praradimai ir naujos veiklos, bet ir energetinių išteklių kainos.
„Jos dabar yra rekordinėse aukštumose, o mes savo veikloje naudojame gamtines dujas ir elektrą, nuo to irgi priklauso mūsų finansinė sėkmė“, – sakė D.Šilenskis.
Pirmojo etapo metu vietoj buvusio kranto tvirtinimo pastatyta nauja 235 metrų ilgio krantinė, o kanalas prie jos išgilintas iki 17 metrų – maksimalaus siektino gylio uoste. Ateityje, rekonstravus ir kitas dvi krantines bendrovė galės priimti tanklaivius, kurių talpa siekia 200 tūkst. tonų.
„Nauja krantinė užtikrins mums galimybes tolesnių rekonstrukcijos etapų metu priimti tanklaivius dviejose krantinėse, tokiu būdu netrikdant laivų krovos procesų“, – sakė jis.
Pagal uosto direkcijos ir „Klaipėdos naftos“ sutartį su rangovėmis „Tilsta“ ir „Fegda“ naftos produktų krovos įmonė investavo į suprastruktūrą, sumontavo pažangiausią naftos produktų krovos įrangą Baltijos jūros regione – ja galima vienu metu krauti iki penkių skirtingų rūšių produktų į vieną tanklaivį.
