Įvairių krovinių rugsėjį Klaipėdos uoste perkrauta 11 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Bendras 9 mėnesių rezultatas – pusantro milijono tonų didesnis nei rekordiniais 2011-aisiais. Iš viso – beveik 29 mln. tonų. Labiausiai – iki 40 proc. – augo naftos produktų perkrovimas.
Augimas yra daugiausiai dėl Baltarusijos krovinių – naftos produktai pas mus grįžo.
„Augimas yra daugiausiai dėl Baltarusijos krovinių – naftos produktai pas mus grįžo. Tiesa, „Orlean Lietuva“ taip pat padidino šiais metais savo apyvartą, tai davė impulsą mūsų naftos krovos produktų kompanijoms krauti daugiau. Grįžtame maždaug į 2008–20019 metų lygį“, – pasakojo Klaipėdos jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus.
Daugiau darbo uostui davė ir savo trąšas eksportuojanti Baltarusijos kalio gamykla. Prieš keletą metų trąšų krauta iki 8 mln. tonų, dabar pajėgumus planuojama didinti iki 12,5 mln. tonų.
Uosto kompanijas džiugina ir itin geras lietuviškų grūdų derlius. Vidutiniškai kasmet ūkininkai užaugindavo per tris milijonus tonų, šiemet – maždaug dvigubai daugiau ir beveik visi grūdai, manoma, iškeliaus per Klaipėdos uostą.
„Krova bus didelė, bet su grūdų realizacija yra sudėtinga. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad vien per rugpjūčio mėnesį „Klasco“ perkrovė 250 tūkst. tonų krovinių ir šitas srautas, matome, keletą mėnesių nemažės“, – sakė „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
Uosto vadovo teigimu, viena iš itin gerus metus lėmusių priežasčių – investicijos į infrastruktūrą.
Uosto vadovo teigimu, viena iš itin gerus metus lėmusių priežasčių – investicijos į infrastruktūrą.
Klaipėdos uostas esą jau tapo pagrindinis Baltijos regione. Dar didesnės perspektyvos turėtų atsiverti į uostą atėjus Kinijos valstybės valdomai transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų kompanijai. Jos atstovai praėjusią savaitę domėjosi galimybe investuoti į krovos bendrovę „Klaipėdos smeltė“.
Jei tempai nesulėtės, šiemet tikimasi pasiekti 38 mln. tonų metinę krovą. Tai būtų beveik dviem milijonais tonų daugiau nei paskutinis rekordas.