„Per pastarąjį laikotarpį į Klaipėdos uosto infrastruktūrą daug investavo valstybė, o uosto įmonės – į savo terminalus. Itin daug dėmesio skirta skaitmenizavimui, saugiai laivybai – šie aspektai visiems, susijusiems su uosto veikla, padeda užtikrinti darbų kokybę. Investicijos leido išlaikyti konkurencinį pranašumą prieš kitus Baltijos regiono uostus. Šiandien Klaipėdos uostas rytinėje Baltijos pakrantėje yra ketvirtas, o tarp Baltijos valstybių uostų – pirmas“, – teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Rekordiškai sėkmingas spalis ištirpdė dagiau kaip pusę metų Klaipėdos uoste fiksuotą krovos minusą. Per pirmus dešimt mėnesių krovinių uoste krauta maždaug vienu procentu daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį, iš viso 39,23 mln. t. Didžiausias augimas fiksuotas biriųjų krovinių, ypač žemės ūkio produktų, segmente, po truputį Klaipėdos uoste daugėja ro-ro (krovinių vilkikuose) krovinių. Skystųjų krovinių ir generalinių krovinių apyvarta kol kas išlieka neigiama. Vertinant atplaukusių laivų skaičių, per pirmus šių metų mėnesius jų sulaukta maždaug 3 proc. mažiau, tačiau jų atplaukė didesnių.