„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Klaipėdos uosto direkcija investicijoms jau skyrė 233 mln. Lt

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į uostą pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 233,6 mln Lt. Ši suma gerokai viršija metinius investicijų rodiklius.
Klaipėdos uostas
Klaipėdos uostas / Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr.

Iki šiol didžiausios metų investicijos buvo įgyvendintos 2008-aisiais ir siekė 166 mln. Lt.

2009 m. direkcijos investicijos siekė 64,011 mln. Lt;  2010 m. – 70,055 mln. Lt;  2011 m. – 123,824 mln. Lt;  2012 m. – 108,227 mln. Lt;  2013 m. – 328,027 mln. Lt (planuojamos) – iš jų 233,612 mln. Lt jau investuota per I pusmetį.

2013–2015 m. laikotarpiu planuojama investuoti 467 mln. Lt (be PVM). Daugiau kaip du kartus didesnes sumas kiekvienais metais uosto plėtrai skiria ir privačios uosto kompanijos. Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių savininkais ir siuntėjais bei konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią, sinerginę ir efektyvią uosto plėtrą.

Uosto direkcijos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos, sudaro daugiau kaip 160 mln. litų per metus. Visas Uosto direkcijos uždirbtas pelnas, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos, sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems keliams ir geležinkeliams vystyti, uosto akvatorijai gilinti, uosto saugumo priemonėms diegti, Uosto direkcijos veiklai užtikrinti. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuolat investuoja į miesto bei jo gyventojų gerovę kasmet skirdamas 5–8 mln. litų Klaipėdos miesto keliams tiesti ir rekonstruoti bei socialiniams projektams finansuoti.

„Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad investuodama Uosto direkcija privalo atsižvelgti ir įvertinti, kad pasirinktos priemonės didintų veiklos efektyvumą, užtikrintų didžiausią naudą valstybės ekonomikai, visuomenei ir Uosto direkcijai bei sudarytų sąlygas sėkmingai transporto verslo sektoriaus veiklai ir plėtrai, t. y., kad augtų verslas, kuris ne tik kurtų naujas darbo vietas, bet ir, mokėdamas mokesčius, su kaupu grąžintų valstybės investuotas lėšas. „Ernst & Young“ duomenimis, 2011 metais 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrino 11,23 Lt pajamų. Įvertinus 2011 m. krovos rezultatą, galima teigti, kad dėl Uosto direkcijos statomų uosto infrastruktūros objektų krovai išaugus valstybės biudžetas per įvairius mokesčius pasipildė 411 mln. litų“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs