Uosto krantinių būklė turi būti gerinama, reikia tobulinti uosto žemės valdymą ir kontrolę, neatidėlioti sprendimų dėl rezervinių teritorijų poreikio ir jų prijungimo prie uosto, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.
„Ketvirtadalis uosto krantinių praėjusiais metais vis dar buvo nepatenkinamos būklės ir tai apribojo žemės nuomininkų galimybes visu pajėgumu vykdyti krovos, laivų statybos ir remonto darbus. Dalis uosto direkcijos patikėjimo teise valdomų pastatų buvo nenaudojami, nes yra apleisti, sunykę arba nebaigti statyti“, – nurodo auditoriai.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas pastebėjo, kad uostas iš seno pertvarkomas į naują, o šis procesas užtrunka.
„Reikia suprasti vieną dalyką – kad Klaipėdos uostas nėra naujai pastatytas, nuo 1990-ųjų jis yra pertvarkomas iš visiškai nudėvėto, visai kitokios patirties uosto, į modernų, šiuolaikišką uostą. Mano požiūriu, svarbiausia yra matyti, kaip jis virsta nauju, ši dinamika yra svarbiausia, o norėti, kad šiandien viskas 100 proc. būtų atnaujinta, nereikėtų. Svarbu žinoti ir tai, kad ne visos krantinės ir teritorijos gali būti atnaujintos nesutarus su operatoriais ir nuomininkais“, – BNS ketvirtadienį sakė jis.
Uosto vadovo manymu, infrastruktūros atnaujinimas yra tik laiko klausimas, tačiau tikslių datų kol kas įvardinti negalima.
„Aš orienuotuojuosi į tai, kas yra padaryta, ką mes matome. Negalėčiau šiandien pasakyti, kaip bus 2030 ar 2035 metais, ar tuo metu uoste jau neliks nė vienos nesuremontuotos krantinės, bet tas laikas ateis, nes kiekvienais metais į tai daug investuojama, tai laiko klausimas“, – kalbėjo A.Latakas.
Pasak auditorių, 43 proc. žemės nuomos sutarčių nebuvo nurodyta, kokią konkrečią veiklą, susijusią su uostu, nuomininkai įsipareigojo vykdyti. 57 proc. šių sutarčių nuomininkams numatyti apyvartos įsipareigojimai neparodo, kiek jų veikla prisidėjo prie uosto veiklos rezultato.
Audito metu nustatyta, kad dalis nuomininkų įsipareigojimų nevykdė, tačiau jokių pasekmių jiems tai neturėjo, nors įstatyme nustatyta, kad tokiu atveju uostas turi teisę nutraukti nuomos sutartį.
„Esama praktika neužtikrina, kad visi uosto žemės nuomininkai maksimaliai prisidėtų prie uosto veiklos tikslų pasiekimo. Kadangi uosto teritorija yra ribota, trūksta laisvų žemės teritorijų, svarbu, kad tie, kas nuomojasi žemę, savo veikla padėtų įgyvendinti uostui nustatytus rodiklius ir siekti didžiausios naudos“, – pranešime sakė vyriausioji valstybinė auditorė ir audito grupės vadovė Giedrė Piktelytė.
A.Latakas sako, kad sutartys su nuomininkais, kaip ir fizinė infrastruktūra, yra atnaujinamos nuolat.
„Sutartys yra nuolat perrašomos, nuo šių metų taip pat įsigaliojo naujos žemės nuomos tvarkos sutartys, kurios buvo nejudintos 11 metų. Yra daug dalykų, kurie keičiami ir galbūt sukelia įtampų, bet visas darbas veda į tai, kad tų įtampų ateityje neliktų. Suprantu pastabas, nes kontrolė fiksuoja padėtį šiandien, o ne tai, kas bus ateityje“, – BNS sakė uosto vadovas.
Anot pranešimo, su Klaipėdos uosto direkcija sutarta, kad įgyvendinus rekomendacijas uosto krantinių, kurių būklė turėtų būti gerinama, iki 2032 metų, sumažės 3,6 km. Taip pat siekiama, kad visose žemės nuomos sutartyse būtų nurodyta, kokią konkrečią veiklą, susijusią su uostu, įsipareigojo vykdyti nuomininkai.
Uosto vadovas teigia, kad Valstybės kontrolės išvadas vertina gerai, o pastabos, anot jo – švelnios.
„Pastabos, mūsų požiūriu, yra švelnios, mūsų nekaltina grobstymu, neūkiškumu ar panašiais dalykais, o visur, žiūrint iš šalies, visada galima pasakyti – ką ir kaip daryti geriau. Tos išvados – kaip šaltas dušas mums, tai nemokamos rekomendacijos, kuriomis galima vadovautis žiūrint, ką norima pagerinti“, – sakė A.Latakas.
Klaipėdos uosto teritorija užima 554 hektarus sausumos ir 31,7 tūkst. hektarų akvatorijos ploto. Tiesiogiai su uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių, sukuriama per 58 tūkst. darbo vietų bei 6,1 proc. viso šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto.
Per metus uoste perkraunama vidutiniškai apie 45 mln. tonų įvairių krovinių.
Klaipėdos uostas, pirmąjį pusmetį perkrovęs 18,1 mln. tonų krovinių, pagal šį rezultatą išlieka ketvirtas tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų, tuo metu pagal konteinerių krovą jis buvo antras.
