Žurnalistams kelionę į Gdansko uostą surengė Klaipėdos uosto direkcija – keista, bet supažindino ne su savo galybe, o su konkurentais. Jie taip daro reguliariai, nes laivyba reikalauja plataus kaip jūra požiūrio.
Straipsnio turiniui ekskursijos rengėjai įtakos neturėjo. Tik tapo aiškiau – ką turi Lenkija, ką turime mes.
Tiksliau – ką privalome turėti ir kuo greičiau. Jūrininkai dažnai sako, kad uosto problemos užsibaigia ties autostrados žiedu.
Iš tiesų turėtume suvokti, jog Klaipėdos uostas – vieninteliai Lietuvos vartai į pasaulinius vandenis. Tenka draugauti su tais, kurie turėtų būti tavo priešai. Gdanskas ir Klaipėda – konkurentai tik Baltijos jūroje, tačiau pasauliniuose vandenyse esame kone vienas krovimo taškas.
Panašumai, kurie suartina
Yra nemažai panašumų tarp šių Gdansko ir Klaipėdos uostų. Gdansko atstovai teigia, kad per praėjusius metus krovė kiek daugiau nei 37,3 milijonų tonų. Klaipėdos uostas rašo – per 40 mln. tonų.
Gdanskas per praėjusius metus krovė kiek daugiau nei 37,3 milijonų tonų. Klaipėdos uostas – per 40 mln. tonų.
Skamba paguodžiančiai, juk Lenkija gyventojų skaičiumi yra bent dešimt kartų didesnė už Lietuvą. O kai lyginamės su Latvija ir Estija – visai užriečiame nosį.
Dar vienas sutapimas – Gdanskas, Sopotas ir Gdynė sudaro savotišką tripolį, kuris atitinkamai primena Klaipėdą, Palangą ir Šventąją.
Tik tiek, kad Šventosios uostas egzistuoja kai kurių entuziastų svajonėse ir istorijoje. O gal kada dar bus atgaivintas?
Gdanskas, kaip ir Klaipėda, turi savo istorinį uostą. Jis visiškai suaugęs su senamiesčiu ir, panašu, iki šiol veikia ne tik turistiniais tikslais.
Bendra yra vokiška uostų kultūra – architektūra, istorinės paralelės. Jei ne Kaliningrado sritis, uostus skirtų tik 370 kilometrų. Dabar tenka šią kliūtį apsukti ratu kone dvigubu atstumu.
Išorinis uostas – Klaipėdos svajonė
Dar prieš įsukant į Gdanską, autobuse vyksta karšta diskusija dėl Klaipėdos išorinio uosto. Taip – tokio nėra. Bet jis galėtų būti. Tokiam uostui pati geriausia vieta būtų ties Melnrage – kiek toliau nuo kranto.
Įsivaizduokite – moterų pliažas niekur nedingsta, tiesiog priešais, už poros šimtų metrų, jūroje atsiranda dirbtinė sala.
Įsivaizduokite – moterų pliažas niekur nedingsta, tiesiog priešais, už poros šimtų metrų, jūroje atsiranda dirbtinė sala.
Nuo miesto pusės – jokių krovininių laivų. Čia tik jachtų prieplauka su palmėmis. Na, gal palmių ir nebus.
Dar būtų galima šiek tiek perdaryti uosto vartus – pietinį molą perkelti dar piečiau. Tuomet į Klaipėdą galėtų įplaukti ir patys didžiausi krovininiai laivai. Dabar jiems posūkis yra per staigus.
Kol kas neaišku, kodėl visos šios uosto pertvarkos idėjos kyla į paviršių dabar – gal tai tiesiog egoistinė Klaipėdos uosto verslo migla? Gdansko uoste viskas tampa kiek aiškiau, nes ten išorinis uostas jau yra – tikras ir veikiantis.
Akivaizdu – tai Lietuvai būtų velnioniškai patogus ir reikalingas dalykas. Žinoma, jei norime ir toliau būti visaverte jūrine valstybe. O gal galėtume tiesiog būti gintaro kraštu?
Beje, jei kam atrodo, jog laivai labai teršia, uosto atstovai primena – Baltijos jūra yra viena iš tų, kur galima plaukioti tik su ekologiškais laivais – jokio mazuto. Tik dyzeliniai ir dujomis varomi varikliai.
Uosto atstovai pakelia visus į valdymo bokštą. Iš čia matyti ir Sopotas, ir Gdynė, ir toli siaurame kyšulyje esantis Helo miestelis. Angliškai šis pavadinimas galėtų reikšti pragarą?
Iš viršaus aiškiai matyti krovos linijos. Vienur konvejeriais keliauja anglis, kitur – konteineriai. Taip pat yra ir naftos talpos bei daugybė kitų dalykų.
Parodė ne tik iš paukščio skrydžio, bet ir iš arčiau. Išorinis uostas veikia koncesijos būdu. Uoste oficialiai darbuojasi dvi didžiulės konteinerių kompanijos. Klaipėda apie apie dvi kompanijas taip pat svajoja.
Kas parašyta šakėmis ant vandens?
Kaip tik tuo metu buvo pakraunamas 400 metrų ilgio laivas. Ar toks galėtų įplaukti į Klaipėdą? Be šansų. Jam posūkis vartuose būtų per staigus. Uosto kapitonas Adomas Alekna pro vartus neįleistų. Galbūt dėl to šis laivas dabar kraunamas Gdanske, o ne Klaipėdoje?
Kartu keliavęs A.Alekna padeda įsivaizduoti, kiek tokiame laive telpa konteinerių. Į didžiausius laivus Klaipėdoje pakraunama gal pusšimtis traukinių sąstatų po kokius 60 vagonų. O šis – gerokai didesnis.
Pervilioti kompanijas iš vieno uosto į kitą – nelengvas darbas. Jei kompanija atėjo į vieną uostą – ji neatėjo į kitą.
Laivas kraunamas tūkstančiais tonų, o nugrimzta tik kelis centimetrus. Kiekvienas centimetras – labai svarbu jūrininkams, juk norisi pasikrauti kuo daugiau. O uosto kapitonui svarbu, kad laivas per daug nenugrimztų ir nekliūtų už dugno. Su išoriniu uostu tokių minčių būtų mažiau.
Įvairios diagramos rodo, kad Gdansko uostas stabiliai auga kasmet. Galima džiaugtis už konkurentus, tačiau teks pripažinti – tas krovinys, kuris eina per Gdansko uostą, nekeliaus per Klaipėdą.
Pervilioti kompanijas iš vieno uosto į kitą – nelengvas darbas. Jei kompanija atėjo į vieną uostą – ji neatėjo į kitą. Viskas labai paprasta ir gana žiauru jūriniuose reikaluose.
Be to, tikėti uosto atstovų skaičiais – galima, bet nebūtina. Tuo galima įsitikinti, paklausus ko nors provokuojančio – jokių verslo paslapčių nei Gdansko nei Gdynės uostai neišduoda.
Tik reklaminiai kasmet kylantys skaičiai, tiesiog svaiginančios ateities investicijos, rami mėlyna jūra ir besišypsantys laimingi lenkai. Nusiraminkime – išmaniai skaičiais manipuliuoja visi, juk gyventi reikia.
Sopoto tiltas – mokamas
Su mintimis apie Klaipėdos uosto ateities vizijas autobusas įsuka į Gdynės uostą. Jis gerokai mažesnis už Gdanską. Direkcijos pastatas restauruojamas.
Gdynė – Lenkijos uostas, kuris kažkuo primena Šiaulių oro uostą. Čia sudera civiliai ir kariškiai. Jie kartais vienas kitam padeda ir naudojasi tuo pačiu uostu. Štai kodėl Gdynės pakrantėse daug pilkų katerių ir kreiserių.
Gdynės uostas gabena ir rimtus krovinius, kurių bendras kiekis – apie 15 milijonų tonų per metus.
Uostas tarsi sutvertas kruiziniams laivams – atplaukei, išlipai, o Sopoto festivalis vos už kelių kilometrų. Tačiau uostas gabena ir rimtus krovinius, kurių bendras kiekis – apie 15 milijonų tonų per metus.
Vėliau paaiškėja, kad sužaisti skaičiais ir vizijomis mokame ir mes. Viena iš tokių neišsipildžiusių vizijų gadina Klaipėdos miesto ir uosto santykius.
Daugybę metų uostas nepildo pažado įrengti padorią prieplauką privatiems laivams. Vieni mano, kad būtent dėl to Klaipėdos miestas į išorinio uosto bei vartų rekonstrukcijos idėjas žvelgia abejingai.
Dar kiti kaltina dėl stagnacijos dabartines miestą valdančias politines jėgas. Sprendimai gali baigtis dvejopai. Sėkmės atveju kita kadencija negarantuota, o jei nesėkmė – rinkėjai sumals į miltus. Tupim tyliai.
Sudie, Gdyne! Sveikas, Sopote! Tarp dviejų rimtų uostų įsikūręs kurortas garsėja savo dainų festivaliu. Šio straipsnio kontekste Sopotas turėtų konkuruoti su Palanga, tačiau pralaimi be kovos.
Kodėl? Tiltas į jūrą – vienas svarbiausių turistinių objektų Sopote – yra mokamas, o viso labo tik 45 metrais ilgesnis už mūsiškį. Žinoma, ant Sopoto tilto yra įvairių „pagerinimų“, tačiau pirmas įspūdis jau sugadintas – 1:0 Palangos naudai.
