Išsiplėtęs krovinių pervežimo sektorius, griežtesni įvesto Mobilumo paketo reikalavimai, praėjusios Vyriausybės sprendimas kvotuoti tolimųjų reisų darbuotojus iš trečiųjų šalių lėmė, kad Lietuvos vežėjams ėmė trūkti vairuotojų.
Pagal šių metų tvarką Lietuvoje buvo galima įdarbinti 11,6 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių. Tačiau ši kvota išnaudota gegužės mėnesį. Dabar vežėjai kreipėsi į Vyriausybę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) su prašymu šią kvotą padidinti. Įmonės siekia, kad į šalį galėtų atvykti net 15 tūkstančių papildomų darbuotojų.
Sprendimus dėl kvotų priima SADM, tačiau ši ministerija kol kas laukia vertinimo iš Susisiekimo ministerijos, kuri tiesiogiai atsakinga už šį sektorių. Susisiekimo ministerijos atstovai, vertindami prieinamą statistinę informaciją, taip pat šiems metams nustatyta vairuotojų kvotą neužtikrina vežėjų poreikių.
„Kadangi kvotų sistema iš esmės nedraudžia įdarbinti užsienio piliečių alternatyviais būdais, atsižvelgiant į visas aplinkybes, Susisiekimo ministerija pasisako už faktais paremtą kvotų didinimą trumpuoju laikotarpiu, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu – už kvotų formulės peržiūrėjimą ir papildomų alternatyvų generavimą, savalaikiai informavus verslo subjektus apie būsimus pokyčius“, – rašoma 15min atsiųstame atsakyme.
Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, šiandien neišsprendus kvotų klausimo, verslas, siekdamas įsivežti trūkstamą darbo jėgą, iki metų pabaigos vidutiniškai papildomai patirs apie 2,5 mln. eurų išlaidų, neskaičiuojant administracinių sąnaudų ir Užimtumo tarnybos bei kitų valstybės įstaigų ženklaus darbo krūvio išaugimo ir su tuo susijusių kaštų augimo.
Tiesa, sprendimų, kaip įsivežti trokštamus darbuotojus, egzistuoja. SADM komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė teigė, kad įmonės gali pasinaudoti darbuotojams išduodamomis vizomis.
„Atkreipiame dėmesį, jog vežėjai darbuotojų poreikio klausimą gali spręsti ir kitais būdais, nebūtinai per kvotas. Dalis jų tą ir daro. Užsieniečiai iš trečiųjų šalių atvažiuoja dirbti vairuotojais išsiimdami vizas. Šiemet pasibaigus kvotoms taip įdarbinta jau per 1600 darbuotojų“, – komentavo SADM atstovė.
Visgi Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Zenonas Buivydas skaičiuoja, kad tokia tvarka įmonėms kainuoja papildomai – šie kaštai, anot jo, sudaro papildomą 121 eurą vienam darbuotojui. Tad kvotos išnaudojimas įmonėms jau atsiėjo 193 tūkst. eurų. Jeigu tokiu būdu atvyktų visi 15 tūkst. trokštamų darbuotojų, jie įmonėms kainuotų papildomus 1,8 mln. eurų.
„Kai praėjusi Vyriausybė pradėjo įvedinėti kvotas, nustebome, nes profesija yra deficitinė, o ši verslo šaka teikia paslaugas užsienyje. Mes jau tada jiems sakėme, kad trūks apie 30 tūkst. vairuotojų, bet mums buvo atsakyta, kad kai reikės, mes papildysime. Mes dabar tą primename dabartinei Vyriausybei“, – 15min sakė Z.Buivydas.
Pagal įstatymą, vieną kartą per metus kvotą galima koreguoti ir ją papildyti. Z.Buivydas sakė kalbėjęsis su dabartinės valdžios atstovais, Susisiekimo ir SADM atstovais, kurie, pašnekovo teigimu, žada, kad sprendimas bus priimtas netrukus. Vis dėlto, sprendimo priėmimo terminais vežėjai nėra patenkinti – kvotos trūkumą jie sako matę gegužės pradžioje ir apie tai pranešę ministerijoms. Sprendimo nėra ir šiandien.
Gegužę išryškėjo ir dar viena problema – darbuotojams iš Baltarusijos dėl geopolitinės krizės yra sunkiau atvykti į mūsų šalį.
Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovas Gintaras Čiužas sakė, kad Baltarusijai apribojus atvykimą į Lietuvą žeme iki dviejų kartų per pusmetį, o oro susisiekimui nutrūkus, dalis vairuotojų negali atvykti į darbą.
„Lietuviškose įmonėse dirbantys baltarusiai nežino ką daryti, jie man skambina, kadangi darbdaviai už pravaikštas juos atleidinėja. Pagal įstatymą jie negali jų laikyti, jei darbuotojas neatvyksta be pateisinamos priežasties. Jei tokių darbuotojų nebebus, iš kur jų gauti Lietuvoje?“ – klausė jis.
Rinkos lyderis problemų nemato
Ryškų tokios situacijos poveikį sektoriui kol kas įvertinti sudėtinga. Kalbinti pašnekovai teigė, kad dėl šios situacijos įmonėse atsiranda nenaudojamų vilkikų, tačiau nenorėjo spekuliuoti, kokią dalį visų transporto priemonių jie gali sudaryti.
„Linava“ vadovas Z.Buivydas sakė, kad asociacija rengiasi atlikti įmonių apklausą, norėdama pamatyti, kiek vilkikų įmonėse šiuo metu stovi neužimti. Jis mano, kad tokia tendencija ryškėja ir prastės ateityje, tačiau kartu pridūrė neprarandantis vilties, kad pavyks susitarti dėl didesnės kvotos.
Panašią situacija sako pastebintis ir Lietuvos verslo konfederacijos valdybos narys, įmonės „Rhenus Logistics“ ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos viceprezidentas Arūnas Bertašius.
Jis nėra toks optimistiškas kaip jo kolega Z.Buivydas ir mano, kad pokyčių iš valdžios galima tikėtis tada, kai kylančios transporto kainos paveiks kitas šakas.
„Matau, kiek mašinų šiandien stovi dėl vairuotojų trūkumo. Netrukus tai pajaus visas verslas, nes paprasčiausiai dėl to kyla kainos. Kai tik pasijus transporto trūkumas, kainos pakils ir, manau, didelė dalis tos pramonės ir prekybos, kuri eksportuoja, tą labai greitai pajus. Tada vėl padidinsime kvotas ir vėl viskas pradės kilti pusiau nevaldomai“, – spėja jis.
Vis dėlto šiandien darbuotojų trūkumą jaučia ne visi. Kaip 15min komentavo didžiausios lietuviškos šio sektoriaus žaidėjos „Girteka“ atstovas Simonas Bartkus, šiuo metu nenaudojamų vilkikų šioje įmonėje nėra.
„Vystydami savo plėtros planus, taip pat gerindami vairuotojų darbo sąlygas ir įgyvendindami Mobilumo paketo reikalavimus, nuolat ieškome daugiau žmonių, kurie galėtų vairuoti mūsų jau turimus vilkikus. Sudėjus augimą, natūralią kaitą ir didesnį vairuotojų vienam vilkikui poreikį, iš viso 2021-iais planuojame pasamdyti apie 7 tūkst. vairuotojų“, – teigė jis.
Vežėjai: tai – ne atlyginimų klausimas
Pastaruoju metu tolimųjų reisų pervežimo sektorius atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre dėl to, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių patiria diskriminaciją, yra priversti dirbti sunkiomis sąlygomis. Diskusijų objektu tapo ir sektoriuje priimta apmokėjimo praktika, kai atlyginimai vairuotojams išmokami grynaisiais.
Kalbinti sektoriaus atstovai teigė, kad darbuotojų trūkumą Lietuvoje daugiausia lemia ne atlyginimų dydis, o išsiplėtęs šalies pervežimo sektorius, kurio aptarnauti lietuvių jau seniai neužtenka.
Užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant darbo jėgos paklausą, transporto sektorius šiandien išsiskiria darbo pasiūlymų gausa. Užimtumo tarnyboje 2021 metų birželio 15 dieną buvo registruota 9,6 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams. Iš jų 31,7 proc. – Vilniaus apskrityje, 26,7 proc. – Šiaulių, 23,9 proc. – Kauno.
„Tai susiję su po pandemijos gerėjančia situacija ir transporto paslaugų deficitu darbo rinkoje. Įtakos turi ir įtempta situacija Baltarusijoje, iš kurios nebegali atvykti dirbti vairuotojai. Tradiciškai jie sudaro nemažą dalį imigrantų iš trečiųjų šalių“, – rašoma Užimtumo tarnybos 15min atsiųstame atsakyme.
Anksčiau išsakytus vežėjų žodžius patvirtina ir kita statistika – birželio 15 dienos duomenimis, Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje vairuotojo darbo ieškančių klientų registruota beveik šimtą kartų mažiau – 106. Reikalingas C, CE kategorijas asmenų yra apie 1600. Tarnybos specialistai taip pat mano, kad tokį skirtumą lemia specifinės profesijos sąlygos, darbo valandos ir atlyginimas.
„Darbo užmokestis šiuo metu nėra konkurencingas. Vyresnio amžiaus asmenys dažnai turi sveikatos problemų, todėl renkasi galimybę dirbti Lietuvoje“, – rašoma atsakyme.
Nors šalyje nedarbo lygis viršija 15 proc. o grynuoju skaičiumi bedarbių yra virš 250 tūkst., tačiau projektuoti tuščių vietų užpildymą perkvalifikuotais Užimtumo tarnybos klientais būtų netikslu, teigia A.Bertašius.
„Vairuotojas nėra ta profesija, kurioje kiekvienas gali dirbti. Tai specifinė profesija. Lietuvoje surinkti tiek vairuotojų, kiek reikia verslui, yra tiesiog neįmanoma. Tolimųjų reisų vairuotojas yra kaip jūreivis – jis vienas važiuoja kiauras dienas ilgus atstumus. Tai yra žmogus, kuris turi mėgti tokiu būti“, – sakė jis.
Verslo atstovai neturi iliuzijų, kad trūkstamą 15 tūkst. vairuotojų būrį jie galėtų sudaryti iš Lietuvos bedarbių.
Užimtumo tarnybos duomenimis, per šių metų penkis mėnesius pagal tolimųjų reisų vairuotojo mokymo programas pradėjo mokytis 133 asmenys. 83 asmenys jau įgijo vairuotojo C,CE kategorijos ir pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams vežti. 2020 m. šia profesinę kvalifikaciją įgijo 735 asmenys, 2019 m. – 781. Pernykščiai ir šiųmečiai skaičiai galėjo būti kiek didesni, nes tolygų vairuotojų ruošimą sutrikdė pandemija. Tačiau net ir sklandžiai vykdant veiklą, verslo trokštamų apimčių vietiniai vairuotojai nepasieks.
Be to, kaip pastebi A.Bertašius, net ir pakelti atlyginimai mažai ką lemia, jeigu užsieniečių srautas yra užkardytas kitų veiksnių. Atsižvelgiant į didžiulę tokių darbuotojų paklausą, atlyginimai sektoriuje iš tiesų gali šiek tiek paaugti.
„Jei atlyginimai ir kažkiek kils, nuo to nieko nebus. Jeigu nėra leidimo darbuotojui iš trečiųjų šalių atvykti, atlyginimą gali kelti tiek, kiek tik nori. Čia gi ne pinigų, o jurisdikcijos klausimas“, – sako A.Bertašius.
Pesimistiškas dėl lietuviškos darbo jėgos pervežimo sektoriuje buvo ir G.Čiužas. Jo teigimu, šiandien lietuvškose įmonėse dirba per 80 proc. užsieniečių, o lietuvių vairuotojų dalis vis mažėja. Vyro teigimu, tai lemia du aspektai – jau minėtas darbo pobūdis bei didelė vairuotojo paruošimo kaina.
„Mes tą problemą irgi keliame – išlaikyti teises kainuoja didžiulius pinigus. Jei jaunimas sugalvoja eiti dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, jis nepajėgia įgyti tos specialybės, nes teises gauti yra brangu. Dalis jaunimo supranta, kad jie beveik bus be šeimų, tai sunkus darbas. Mūsų karta sensta, o jaunimas dirbti neina, todėl mes greitai liksime be vairuotojų. Dabar biržoje tarp bedarbių gal ir surastume kokius 50–100 tinkamų žmonių, bet ir jie gal ieškos kokių kitų profesijų“, – sakė jis.
