Kanzas Sityje ūkininkai neišmano, kaip pristatyti savo užaugintas sojos pupeles jų pirkėjams Azijoje. Kinijoje fabrikuose kaupiasi baldai, skirti Šiaurės Amerikai.
Visoje planetoje pandemija labai sutrikdė prekybą – padidino prekių gabenimo išlaidas ir metė naują iššūkį pasaulio ekonomikos atsigavimui. Virusas niekais pavertė gerai sustyguotą krovinių gabenimo iš vieno žemyno į kitą schemą.
Visos šios audros centre atsiduria krovinių gabenimo konteineris – globalizacijos darbinis arklys.
Amerikiečiai, įstrigę savo namuose, padidino Kinijos gamykloms tenkančius užsakymus, didžioji dalis tų prekių buvo gabenama per Ramųjį vandenyną konteineriuose – metalinėse dėžėse, kurios aukštomis stirtomis sukraunamos milžiniškuose laivuose.
Kadangi namų ūkiai Jungtinėse Valstijose prikimšo į savo miegamuosius biuro baldų, o į rūsius – bėgimo takelių, kilo didžiulė konteinerių paklausa – ji lenkia jų pasiūlą Azijoje, todėl ten jų trūksta, tuo tarpu JAV uostuose kaupiasi dėžės.
Konteineriai, kuriais pandemijos pradžioje į Afrikos ir Pietų Amerikos šalis buvo gabenama milijonai kaukių, lieka tušti ir niekam nereikalingi, nes jūros keliais prekes gabenantys vežėjai sutelkė savo dėmesį į populiariausius maršrutus – tuos, kurie jungia Šiaurės Ameriką ir Europą su Azija.
Tuo tarpu uostuose, į kuriuos įplaukia prekių pilni laivai, jie dažnai kelioms dienoms įstringa vandenyje susidariusiose spūstyse ir negali iškrauti krovinio. Pandemija ir jos apribojimai reiškia, kad trūksta uosto darbuotojų ir sunkvežimių vairuotojų, todėl vėluojama pristatyti krovinius, pavyzdžiui, iš Pietų Kalifornijos į Singapūrą.
Kiekvienas konteineris, kurio negalima iškrauti vienur, yra konteineris, kurio negalima pakrauti kažkur kitur.