Ar įmonė imsis didelės vertės laivo remonto, paaiškės jį iškrovus kitame uoste, BNS patvirtino bendrovės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
„Dalyvavome šitame laivo savininko arba draudimo kompanijos paskelbtame tenderyje (konkurse – BNS). Mes lyg ir buvome pripažinti nugalėtojais, bet su sąlyga, kad laivas bus įleistas į uostą. Tačiau kadangi jis leidimo į uostą negavo, dabar kas bus laimėtojas, parodys ateitis“, – BNS ketvirtadienį sakė A.Šileika.
Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad uostas spręs, ar įleisti su Maltos vėliava plaukiojančiam laivui įplaukti į Klaipėdą pavojingą jo krovinį iškrovus kitame uoste.
A.Latakas BNS sakė, jog krovinys turėtų būti iškrautas viename Norvegijos uostų, o jo remonto vertė siektų milijonus eurų, todėl atsisakyti tokio užsakymo nevertėtų. Be to, nepaisant pažeisto jo vairo ir korpuso bei kitų gedimų, jis gali plaukti bei turi vienkartinį leidimą įeiti į Klaipėdą.
Uosto vadovo teigimu, nėra prielaidų neįsileisti tuščio bei niekaip su Rusija nesusijusio Jungtinių Arabų Emyratų bendrovei priklausančio laivo, kuris ne kartą jau buvęs Klaipėdoje.
Tuo metu A.Šileikos teigimu, ar Vakarų laivų gamykla remontuos laivą, bus aišku tik jį iškrovus.
„Pirmoje eilėje jis turi būti iškrautas, tik tada žiūrėsime, kokios mūsų galimybės – ar turėsime laisvus dokų pajėgumus jį priimti remontui ir panašiai. Klausimas turi dar daug nežinomųjų“, – BNS teigė jis.
Apie 20 tūkst. tonų amonio salietros iš Rusijos Kandalakšos miesto gabenantis laivas anksčiau rugsėjį prašė leidimo įplaukti į Klaipėdos uostą, iškrauti krovinį bei atlikti remontą. Skelbta, kad audros metu buvo pažeistas laivo korpusas, propeleris bei vairas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį sakė, kad priimti laivą su salietros kroviniu būtų per daug rizikinga, tačiau įsileisti jį tuščią remontui yra normali Klaipėdos uosto praktika.
Pasak A.Šileikos, laivo remonto apimtys būtų didelės, nuo jų priklausys ir paslaugų vertė.
„Remonto apimtis didelė, bet konkrečiai dar nežinome, nes tą apimtį galima matyti pastačius laivą į doką bei atlikus defektaciją“, – sakė A.Šileika.
„Tikriausiai taip“, – pridūrė jis, paklaustas, ar darbų vertė galėtų siekti bent kelis milijonus eurų.
Pasak A.Šileikos, laivo remonto konkursu domėjosi daug įmonių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Norvegijos leidinys „The Barents Observer“ praėjusį trečiadienį rašė, kad sprogų ir potencialiai pavojingą krovinį plukdantis laivas „Ruby“ buvo atplaukęs į Norvegijos Trumsio uostą, tačiau policija nurodė jam išplaukti dėl per didelio sprogimo pavojaus.
Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdoma Klaipėdos grupė Vakarų laivų gamykla valdo 14 įmonių. Pernai ji uždirbo 4,4 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 4 kartus daugiau nei 2022 metais (1,1 mln. eurų), jos pajamos augo 18 proc. iki 173,1 mln. eurų (142,8 mln. eurų).
