„Darbo turime, tačiau nėra kam dirbti. Atsivežti darbininkus iš užsienio – sudėtinga, be to, tai trunka kelis mėnesius. Tiek laukti negalime“, – teigė „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Dukterinei bendrovei „Vakarų Baltijos laivų statykla“ labiausiai trūksta suvirintojų, konstruktorių, vamzdininkų. Anot A.Šileikos, būtent dėl šių specialistų labiausiai konkuruoja laivų statytojai.
Darbuotojus ruošia patys
Kaip pasakojo A.Šileika, šiuo metu priimdami užsakymus statytojai priversti įvertinti, kiek turi darbuotojų. „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ dirba 450 darbuotojų. Prireikus samdomi darbuotojai iš šalies.
„Vakarų laivų gamykla“ daugiau nei prieš metus naujus darbuotojus pradėjo mokyti suvirintojų amato. Per metus paruošiama apie 115 darbuotojų, įdarbinama apie 70-80 žmonių.
„Orientuojamės į klaipėdiečius, nesiejame savo sėkmės su užsienio rangovais“, – patikino A.Šileika.
Darbuotojus rengti ėmė ir krovos kompanija „Klaipėdos Smeltė“.
Krizė nesitraukia
Šiuo metu „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ statomi trys laivai „iki rakto“ – baigiamas pastatyti žvejybinis laivas, krovininis bei laivas-laboratorija Klaipėdos universiteto moksliniams tyrimams.
Suomijos kompanijai „STX“ Turku uoste klaipėdiečiai gamina laivų korpusus, kitai suomių bendrovei statomi blokai ledlaužiams.
„Šie metai bendrovei – neabejotinai geresni, jei išanalizuotume užsakymų portfelį. Tačiau, kaip bebūtų, laivybos sektoriuje krizė niekur nedingo, ji dar čia. Per penkerius metus laivų statybos pajėgumai pasaulyje sumažėjo apie 20-25 proc., tačiau laivų statybos pasiūla ir paklausa liko nesubalansuota. Kritusios kainos, didžiulė konkurencija, darbuotojų trūkumas, – tokias sąlygas turime išgyventi“, – aiškino A.Šileika.
Išsigelbėjimas – unikalūs laivai
Kritusios kainos, didžiulė konkurencija, darbuotojų trūkumas, – tokias sąlygas turime išgyventi, – aiškino A.Šileika.
Laivų statytojams tenka konkuruoti su itin pigiai dirbančiais kinais, korėjiečiais, turkais, vietnamiečiais. Šie užsakovams gali pasiūlyti ne tik pigią darbo jėgą, bet ir pigias medžiagas.
„Konkurenciją iškreipia ir jų valstybių parama. Pietryčių Azijos šalys laivų statybą yra paskelbusios strategine pramonės šaka ir ji subsidijuojama“, – aiškino pašnekovas.
Štai Pietų Korėjos statytojai, statantys konteinervežius, dujovežius ir kitokius laivus, nusitaikė į prabangių jachtų sektorių. Vyriausybė tam skyrė apie 2 mlrd. dolerių. „Ar tai galima įsivaizduoti mūsų šalyje? Manau, kad ne“, – teigė A.Šileika.
Klaipėdiečiai ėmė keisti kryptį nuo masinės laivų, kuriuos įgudo pigiai statyti kinai ir korėjiečiai, statybos ir perėjo prie unikalių, technologiškai sudėtingesnių laivų.
