Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pateikė dar vieną hipotetinės vidaus vandenų kelių infrastruktūros plėtros Kauno mieste viziją, t.y. galimas vidaus vandenų kelio infrastruktūros gerinimo vietas ir šio plano įgyvendinimo etapus.
„Nemune ties Kaunu vidaus vandenų kelių infrastruktūra šiandien išvystyta nepakankamai, o poreikiai plaukioti, statyti ir laikyti laivus dideli. Neturėdami tinkamos infrastruktūros, prarandame galimybes pritraukti daugiau turistų ir papildomų investicijų.
Kartu su įmonės darbuotojais vis svarstydavome, kaip „pasikinkyti“ Nemuną krovinių ir keleivių gabenimui, kad vieną gražiausių Europos upių kauniečiai ir miesto svečiai matytų gyvą, knibždėte knibždančią laivų, gyvenamųjų baržų, valčių valtelių, jachtų ir katerių“, – pasakojo VVKD generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.
Jis vidaus vandenų kelių infrastruktūros gerinimo planus padalino į tris pagrindinius etapus, kurie apima vandenų kelius Neries upėje, Nemuno atkarpoje ties miesto centru, Lampėdžių karjerą, Marvelę ir Kauno hidroelektrinę. Pirmasis etapas – nesunkiai įgyvendinamas, jei būtų politinė valia, trečiasis – žvilgsnis į tolimą ateitį.
Prie Kauno pilies – prieplauka
Ties Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltu siūloma įrengti laivų švartavimosi vietas, kad būtų galima laivuose nakvoti.
Miesto centre siūloma pastatyti prieplauką Neries upėje ties Kauno pilimi. Keleiviai būtų įlaipinami/ išlaipinami vienoje labiausiai lankomų miesto vietų, kur jau sukurta puiki turizmo infrastruktūra, įrengta automobilių ir turistinių autobusų stovėjimo aikštelė. Turistams iš čia būtų galima pasiūlyti ir kelis plaukimo maršrutus Nemunu.
Prieplaukos įrengimo prie „Žalgirio“ arenos projektas svarstomas jau ne pirmus metus, čia įrengta prieplauka būtų puiki alternatyva renginių metu susidarančioms automobilių spūstims į areną atvykti vandens transportu. Galimybė pasiplaukioti turėtų būti patraukli ne tik arenos lankytojams.
Įrengti nedidelę prieplauką kainuotų apie 100 tūkst. Lt.
Prie Vytauto bažnyčios – švartavimosi vieta
Laivakelio pratęsimas iki M.K.Čiurlionio tilto (dabar jis baigiasi ties senąja krovinine prieplauka H. ir O. Minkovskių g.) išplėstų galimybes keliauti Nemunu Kauno mieste. Tam reikėtų ne tik įrengti farvaterį, bet ir rekonstruoti šalia esančią krantinę.
Dešiniajame Nemuno krante, aukščiau Nemuno ir Neries santakos, ties Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltu siūloma įrengti laivų švartavimosi vietas, kad būtų galima laivuose nakvoti. Čia reikėtų įrengti ūkinių-buitinių ir nutekamųjų vandenų surinkimo įrenginius krante, aprūpinti elektra ir geriamuoju vandeniu.
1917 m. ties Karmelitų bažnyčia siaura upės prataka nuo Nemuno buvo atskirta žemės pylimu, čia susidarė įlanka, kurioje buvo įrengtas žiemos uostas – garlaivių ir kitų laivų žiemojimo vieta. Tokį uostą verta būtų atgaivinti, laivai būtų gerai apsaugoti nuo ledonešio.
Siūlo automobilius ir keleivius kelti per upę
Kauno mieste, Nemuno slėnyje tarp Lampėdžių ir Žemutinių Kaniukų tvyro 3 km ilgio Lampėdžio ežeras. Pakrantėje įrengtas Kauno regiono kempingas, poilsio zona, susiformavusi gera turizmo infrastruktūra, todėl svarstytinas ir mažųjų laivų uosto įrengimas su laivo perkėlimo į Nemuną galimybe.
Mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka su uždara akvatorija ir sąlygomis laivams žiemoti galima ir statomos krovininės prieplaukos Marvelėje rezervinės teritorijos dalyje. Šių prieplaukų įrengimas būtų galimas antrojo etapo metu.
Vidaus vandenų kelių specialistai svarsto galimybes kelti keleivius ir automobilius keltu per Nemuną ties rekonstruojamu Panemunės tiltu. Eismo intensyvumas čia buvo labai didelis (apie 1200 automobilių per val.), tad keltas daugeliui pagelbėtų iš Panemunės greičiau patekti į Žemuosius Šančius ir atvirkščiai.
Ateities vizija – laivų keltuvas
Tolimesnėje perspektyvoje – laivakelio pratęsimas Nemunu iki Kauno HE, prieplaukos Petrašiūnuose įrengimas ir galbūt laivų keltuvo per Kauno HE įrengimas.
Pasak G.Labanausko, entuziazmo ir minčių vidaus vandenų keliams ir infrastruktūrai modernizuoti ir sukurti pakanka, tačiau idėjoms įgyvendinti reikia daug laiko ir dar didesnių finansinių išteklių.
Įmonės vadovo teigimu, ne vienerius metus gvildentas mintis apie laivybos plėtrą Kaune pirmiausia norima pristatyti visuomenei, nes sulaukiama nemažai kauniečių ir miesto svečių pastebėjimų, kad turėdami tokią puikią miesto vietą dviejų upių sankirtoje tinkamai neišnaudojame šios galimybės. Ateityje hipotetinę vidaus vandenų kelių infrastruktūros Kaune viziją ketinama pristatyti miesto vadovams ir verslo atstovams.
