Jo žodžiais, rengiamos projekto finansavimo schemos ir mechanizmai, taip pat sąmatos, kurių suma, preliminariais skaičiavimais, sieks nuo 4 mlrd. iki 4,5 mlrd. eurų.
M.Kleinbergas priminė, jog Latvijos geležinkelių elektrifikavimo projektas buvo sustabdytas 2020 metų pavasarį. Jį įgyvendinant didžiausias dėmesys buvo skiriamas krovinių gabenimui, tačiau vėliau paaiškėjo, kad prognozuotų krovinių apimčių nepavyks pasiekti. Dabar elektrifikavimo projektas orientuojamas į keleivių vežimą.
„Pagrindinis projekto tikslas – traukinių eismą padaryti ekologiškesnį ir saugesnį. Modernizavimas suteiks ir kitų privalumų, įskaitant išlaidų mažinimą“, – pabrėžė jis.
„Latvijas dzelzcelš“ vadovo žodžiais, geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir elektrifikavimas keleivinių traukinių greitį padidinti iki 140-160 kilometrų per valandą, o dabar tik kai kuriuose ruožuose galimas iki 120 kilometrų per valandą greitis.
Kaip jau buvo skelbta, 2020-ųjų kovą „Latvijas dzelzcelš“ nusprendė stabdyti 441 mln. eurų vertės geležinkelių elektrifikavimo projektą, smarkiai smukus krovinių srautams.
Latvijos susisiekimo ministerijos duomenys rodo, kad krovinių pervežimai šalies geležinkeliais mažėja trečius metus iš eilės. Pernai jei buvo 9 proc. kuklesni nei užpernai ir beveik perpus menkesni nei ikipandeminiais 2019-aisiais – beveik 22 mln. tonų.
Praėjusią savaitę M.Kleinbergas pareiškė, jog Latvija yra pasirengusi plėtoti bendradarbiavimą su Kinija tranzitinių krovinių gabenimo geležinkeliais srityje. Tačiau kalbėdamas apie Rusijos krovinių srautus jis pažymėjo, kad jau seniai buvo aišku, kad Rusija anksčiau ar vėliau tiek išplėtos savo uostus, kad krovinių srautai per Latviją sunyks smarkiai.
