Privatūs Latvijos krovinių geležinkeliais vežėjai BNS teigė, jog šiuo metu „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per šalį nevyksta ir nėra prielaidų, kad galėtų vykti ateityje. Pasak jų, Latvija, kaip ir Lietuva, laikosi tarptautinių sankcijų ir nenori jų pažeisti.
„Baltijas Tranzitas Serviss“ valdybos pirmininkas, Lietuvos vežėjos „LGC Cargo“ stebėtojų tarybos narys Ivaras Sormulis sako negirdėjęs, kad kas nors šiuo metu bandytų vežti „Belaruskalij“ kalio krovinius per Latviją.
„Kol kas negirdėjau, kad kas vežtų Latvijoje „Belaruskalij“ trąšas. Žinočiau, jei taip būtų“, – BNS teigė I.Sormulis.
Anot I.Sormulio, į jo vadovaujamą įmonę baltarusiškų trąšų tiekėjai nesikreipė.
„Kol kas jokių pasiūlymų iš Baltarusijos ar iš „Belaruskalij“, kitų su trąšomis susijusių kompanijų mes negavome. Jeigu gautume, įdėmiai peržiūrėtume, įvertintume rizikas. Galvotume“, – sakė į Rygos uostą rusiškas trąšas ir naftos produktus vežančios įmonės vadovas.
Paklaustas, ar „Belaruskalij“ galėtų dabar vežti trąšas per šiaurinius Rusijos uostus, jis teigė, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau labiau tikėtinas variantas yra Kinija.
„Taip, gali (per Rusiją vežti trąšas – BNS), tačiau jiems ir nereikia to daryti, jie gali tiesiog į Kiniją nukreipti tuos trąšų srautus. Taip, tai toli, tačiau šiuo metu kalio trąšų kaina rinkoje yra tokia aukšta, kad toks maršrutas yra visai tikėtinas“, – sakė Latvijos geležinkelių įmonės valdybos pirmininkas.
„Manau, kad prie dabartinio ES ir JAV sankcijų režimo Baltarusija greičiausiai išnaudos galimybę dirbti per Rusiją ir Kiniją“, – teigė I.Sormulis.
Manau, kad prie dabartinio ES ir JAV sankcijų režimo Baltarusija greičiausiai išnaudos galimybę dirbti per Rusiją ir Kiniją.
Antros pagal apimtis po Latvijos geležinkelių – privačios bendrovės „Baltijas Expresis“, vežančios krovinius į Ventspilio uostą – valdybos pirmininkas Maris Bremze BNS atsisakė komentuoti, ar įmonė šiuo metu yra gavusi konkrečių pasiūlymų dėl „Belaruskalij“ trąšų gabenimo.
Pernai gruodį, M.Bremze BNS patvirtino, kad su „Belaruskalij“ kalbėjosi apie technines kalio krovinių gabenimo galimybes.
„Su mumis buvo kalba apie geležinkelių technologijas, kokia situacija su Latvijos geležinkelių infrastruktūra. Nekalbu apie sankcijas, teisinius niuansus, kalbu tik apie technologiją ir techninius dalykus – mes konsultavomės su „Belaruskalij“, taip“, – BNS tuomet sakė M.Bremze.
Pasak jo, Ventspilio uostas anksčiau jau yra krovęs „Belaruskalij“ trąšas ir galėtų tai daryti dabar, tačiau tai būtų mažesnis kiekis nei 11 mln. tonų, kuriuos „Belaruskalij“ veža tranzitu per Lietuvą iki Klaipėdos uosto.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gruodžio viduryje sakė turintis informacijos, jog Lietuvos kaimynių įmonės turi intencijų perimti baltarusiškų trąšų tranzitą, tačiau Latvijos vyriausybės sprendimu toks tranzitas nevyks bent iki sausio 15 dienos.
Portalas afn.by tuomet skelbė, kad Latvija laikinai uždraudė gabenti geležinkeliais sankcionuotų Baltarusijos įmonių „Belarusian Oil Trading House“, „Belneftechim“, „Belšina“, „Grodno Azot“, „Lakokraska“, „Naftan“, „Polock-Steklovolokno“ ir „Belaruskalij“ krovinius.
Draudimas galioja nuo 2021 metų gruodžio 20 dienos iki 2022-ųjų sausio 15-osios.
Latvijos užsienio reikalų ir Transporto ministerijos į BNS užklausą, ar toks draudimas bus pratęstas ir galios tiek privatiems, tiek valstybiniams krovinių vežėjams, konkrečiai neatsakė. Pasak jų, šiuo metu draudžiama iš Baltarusijos per Latviją gabenti į Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų sankcijų sąrašus patenkančias produktus.
„Vežti sankcionuotus krovinius geležinkeliu į Latviją arba tranzitu per ją iš Baltarusijos draudžiama pagal ES reglamentą ir JAV iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) nuostatas. Ši tvarka privaloma visiems: ir valstybiniams ir privatiems subjektams bei galioja, kol minėtos sankcijos nebus atšauktos jas inicijavusių institucijų“, – rašoma Latvijos transporto ministerijos BNS atsiųstame komentare.
