Lenkijoje galiojantys įstatymai labai supaprastina žemės paėmimą visuomenės reikmėms statant naują kelią, aplinkkelį ar tiltą. Kaip pasakoja Lenkijos automobilių kelių direkcijos Balstogės skyriaus vadovas Jerzy Doroszkiewiczius, šalyje galioja specialusis Kelių įstatymas, kuris reguliuoja žemės sklypų paėmimą investiciniams kelių projektams.
Žemę paima iš karto
„Tai pas mus veikia štai tokiu principu: kai gauname sprendimą tiesti kelią, jeigu jis yra galutinis, žemės sklypai atitenka valstybės reikmėms. Tuomet vaivada ar vaivadijos vadovybė įkainoja sklypą, pasitelkę vertintojus, mes gauname sprendimą su nustatyta kaina ir sumokame žemės sklypo šeimininkui. Tad čia specialusis įstatymas labai padeda investuotojams gauti reikalingus sklypus ir pasiruošti projektui“, – aiškino J.Doroszkiewiczius.
Tiesa, ne visi gyventojai taip paprastai sutinka su siūloma kaina. Tarkim, statant 35 kilometrų Augustavo aplinkkelį visuomenės reikmėms paimta 490 sklypų. Ir net 130 jų savininkų liko sprendimu ir siūloma kaina nepatenkinti.
Jiems paliekama teisė pirmiausia rašyti skundą ministerijai, jei pastaroji jo nepatenkina, – kreiptis į teismą. Tik sprendimą apskundę gyventojai ne visada laimi, kartais pasitaiko išties skaudžių atvejų. „Vienam žmogui už sklypą vaivados nustatyta suma siekė 80 tūkst. zlotų, bet po visų skundų ir teisminių procesų jis tegavo 17 tūkst. zlotų“, – buvusio žemės sklypo savininko nesėkmę prisiminė J.Doroszkiewiczius.
Esą tiek ministerijos, tiek teismo sprendimams įtakos gali turėti daug dalykų – pasikeitusi žemės sklypų rinkos situacija, sumažėjusi žemės paklausa, klaidos vaivados pateiktuose vertinimuose ir t.t.
Tokios tvarkos nori ir lietuviai
Vienam žmogui už sklypą vaivados nustatyta suma siekė 80 tūkst. zlotų, bet po visų skundų ir teisminių procesų jis tegavo 17 tūkst. zlotų, – prisiminė J.Doroszkiewiczius.
Bet Lietuvos kelininkai vis tiek su pavydu žvelgia į kolegų lenkų turimas sąlygas – projektai Lenkijoje įgyvendinami gavus leidimą statyboms, o ne išpirkus visus reikalingus žemės sklypus. Todėl Augustavo aplinkkelis jau beveik baigtas, o teisminiai procesai su gyventojais dėl jų pretenzijų tebesitęsia.
„Mes tikrai turime ko pasimokyti iš lenkų. Turėtume sureguliuoti savo įstatymus, kurie labai dažnai prieštarauja vieni kitiems ir kartais taip susipainiojame, kad vien dėl to parengiamieji darbai iki statybų trunka ilgiau nei pačios statybos. O Lenkijoje tie reikalai supaprastinti. To reikėtų pasimokyti“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ direktorius Rimvydas Gradauskas dar griežtesnis. Jo teigimu, lietuviai seniai turėjo sekti kolegų lenkų pavyzdžiu tiek dėl žemės paėmimo, tiek dėl lėšų kelių tiesimui paieškų.
Siūlo skolintis šalies viduje
„Lenkijos kelininkai pastaraisiais metais turi labai gerą kelių finansavimą. Jau apie 6 metus ši sritis Lenkijoje labai gerai finansuojama. Noriu pabrėžti: ne tiek todėl, kad labai daug pinigų skiriama, o kad labai atsakingai apgalvota pati sistema. Pirmiausia, Lenkijos kelių sistemą reglamentuojančiuose dokumentuose pabrėžiama, kad reikia ne sutvarkyti kelius, pagerinti eismo saugą, bet pabrėžiama kelio nauda pačiai valstybės ekonomikai. Investicijos į kelius yra labai geras postūmis bendrai ekonomikai“, – aiškino R.Gradauskas.
„Lietuvos kelių“ direktoriaus teigimu, Lenkijoje kelių programos finansuojamos iš kelių šaltinių. Be degalų akcizo, kuris Lietuvoje įvardijamas kaip itin svarbus ir atnešantis daug pinigų, čia taip pat naudojama Europos Sąjungos parama. Bet net ir ne ji yra svarbiausias lėšų šaltinis. Valstybė linkusi kelių tiesimo reikmėms skolintis iš savo piliečių ir tokiu būdu turėti galimybes skirti valstybiniams keliams išties reikšmingas sumas.
„Pagrindinis finansavimo šaltinis yra pačios valstybės vidaus vertybiniai popieriai. Nežinau tiksliai, kokia tai yra sistema, bet jeigu tai būtų įdomu Lietuvos politikams, tikrai galima išsiaiškinti. Lenkijoje tai sudaro net 33 proc. finansavimo, o jis šiuo metu yra apie 8 mlrd. zlotų kasmet (būdavo iki 12 mlrd. zlotų) pagrindiniams valstybiniams keliams, kurių Lenkijoje yra žymiai mažiau, nei Lietuvoje, nors šalis daug didesnė“, – teigė direktorius.
Tokiu būdu naudos gauna ne tik kelininkai, turintys lėšų kelių sistemos gerinimui, bet ir gyventojai, galintys savo pinigus ne tiesiog laikyti bankuose, bet skolinti savo šalies vidaus reikmėms už atitinkamas metines palūkanas. Anot R.Gradausko, Lietuvos politikai tikrai galėtų pasisemti lenkų patirties, parodyti politinę valią ir imtis sunkaus darbo – išaiškinti gyventojams tokių sprendimų naudą. Tuomet projektai būtų įgyvendinami greičiau, nes valstybė turėtų daugiau lėšų ir nereikėtų laukti ES paramos ar didinti akcizus.
